Ar demokratija gali stiprėti tuo pačiu metu, kai daugelis pasaulio valstybių susiduria su jos krizės diskusijomis? Naujausi tarptautinių apklausų duomenys, kuriuos pristatė Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai, rodo, kad Lietuva per pastarąjį dešimtmetį patyrė ryškų pokytį: palankiai demokratijos veikimą vertinančių gyventojų dalis padidėjo nuo 21,2 iki 47,2 proc. — augimas, viršijantis dvigubą reikšmę.
Augimo rodikliai ir jų interpretavimo ribojimai
KTU mokslininkai pabrėžia, kad rezultatai gauti lyginant du laikotarpius (2014–2015 ir 2023–2024 m.) ir remiasi vienu klausimu apie demokratijos veikimą. Todėl šie duomenys yra reikšmingi, bet negali būti laikomi vieninteliu rodikliu apie ilgalaikes tendencijas. Kaip pažymi KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas, „Vis dėlto iš kitų apklausų žinome, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gerėjo politinių institucijų vertinimas ir augo pasitikėjimas jomis. Gerėjo ir bendra situacija šalyje, Lietuva bei jos gyventojai turtingėjo, o šiuos pokyčius žmonės sieja ir su daugiau ar mažiau tinkamais valdžios veiksmais“.
Galimos priežastys: gerėjanti gerovė ir institucijų vertinimas
Tyrimo autoriai nurodo kelis veiksnius, galinčius lemti pasitenkinimo augimą. Viena svarbi priežastis — gerėjanti ekonominė padėtis ir visuomenės materialinė gerovė, kurią fiksuoja ES ir EBPO statistika. Kai pastebimas gyvenimo lygio kilimas, dalis gyventojų pažangą sieja su valstybės ir jos institucijų veikimu, o tai stiprina teigiamą požiūrį į demokratiją.
Demokratija kaip kasdienis patyrimas
KTU sociologijos profesorė dr. Audronė Telešienė akcentuoja, kad demokratija nėra tik formalios institucijos, bet ir žmonių kasdienės patirtys: „Sociologine prasme demokratija yra kasdienis patyrimas ir santykis. Gyventojams svarbu, ar jie jaučiasi išgirsti, ar turi galimybių dalyvauti priimant svarbius sprendimus, ar mato, kad atsižvelgiama ir į mažiau įtakingų visuomenės grupių interesus. Demokratijos kokybei svarbus ir gebėjimas priimti kritiką, išgirsti kitaip mąstantį žmogų bei suprasti jo požiūrį.
Todėl šį augimą siūlyčiau vertinti kaip paskatą gilintis į žmonių patirtis ir lūkesčius“.
Ar augimas reiškia, kad viskas gerai?
Nors procentinis pokytis yra reikšmingas, Lietuva vis dar nusileidžia Šveicarijai ir Šiaurės Europos šalims, kur demokratijos vertinimas išlieka aukštesnis. Be to, augimo dinamika gali skirtis tarp skirtingų socialinių grupių: ne visi gyventojai vienodai pajuto pažangą. Kaip pastebi profesorė Telešienė, „Pavyzdžiui, Pietų Afrikos gyventojai 2024 m. tarp svarbiausių problemų įvardijo nedarbą, elektros tiekimo problemas ir korupciją. Todėl panašūs demokratijos vertinimai ar jų pokyčiai nebūtinai turi vienodas priežastis“.
Apibendrinant — Lietuvoje pastebėtas reikšmingas pasitenkinimo demokratija augimas, kurį dalinai galima sieti su gerėjančia ekonomine padėtim ir institucijų vertinimu. Tačiau pilnai suprasti šiuos pokyčius reikėtų platesnių duomenų, įskaitant pandemijos laikotarpiu atliktas apklausas ir gilesnę analizę pagal demografines grupes bei regionus.