Ukrainos užsienio reikalų ministerija (URM) paneigė Rusijos kaltinimus, kad Ukrainos dronai esą naudotųsi Baltijos šalių oro erdve rengiant smūgius Rusijos teritorijoje. URM atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus socialiniame tinkle „X“ pabrėžė, kad Kyjivas niekada neprašė ir negavo leidimo skristi per Baltijos šalių oro erdves.
URM pozicija ir paaiškinimai
URM atstovas aiškino, kad Ukrainos ilgojo nuotolio smūgiai vykdomi prieš teisėtus karinėje prasme taikinius Rusijoje ir paprastai skrieja per Rusijos oro erdvę. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kartais dronai gali pakeisti kursą dėl Rusijos elektroninės kovos priemonių poveikio. „Incidentų gali kilti, kai Rusija elektroninės kovos priemonėmis priverčia dronus pakeisti kursą savo oro erdvėje”, – teigė H. Tychyjus.
URM atstovas pabrėžė, kad Ukraina palaiko glaudžius ryšius su partneriais Estijoje ir kitose Baltijos šalyse, o bet kokie bandymai suversti kaltę už tokius incidentus Ukrainai ar Baltijos valstybėms yra „absurdiški“. „Savaime suprantama, kad vienintelė tokių incidentų priežastis yra Rusijos agresija prieš Ukrainą”, – pridūrė jis, dėkodamas partneriams už paramą.
Incidento apimtis ir regioninis kontekstas
Naktį į lapkričio 11 d. pranešta, kad Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje gyventojams buvo išsiųsti perspėjimai apie galimą dronų įsiveržimą į oro erdvę. Tą pačią naktį neatpažintas bepilotis orlaivis, kaip pranešama, galimai pažeidė ir Suomijos oro erdvę virš rytinės įlankos dalies. Estijos ministras pirmininkas Kristens Michalas anksčiau pareiškė, kad Estija nedavė leidimo dronams skristi per savo oro erdvę.
Tokie incidentai išryškina regiono saugumo rizikas: neteisėti dronų skrydžiai ar jų nukrypimai gali kelti grėsmę civiliniam orlaivių eismui, sukelti paniką visuomenėje ir pabloginti diplomatinę atmosferą tarp NATO narės baltijos valstybėmis ir Rusija. Elektroninės kovos priemonių naudojimas ir disproporsionalus karinis veiksmų kontekstas dar labiau komplikuoja situaciją.
Ko tikėtis toliau
Diplomatinis dialogas tarp regiono šalių ir Ukrainos su NATO partneriais greičiausiai stiprės, nes reikia aiškių faktų nustatymo ir koordinuotų atsakų mechanizmų. Ateityje galima tikėtis didesnio informacijos dalinimosi, bendrų patruliavimo iniciatyvų ir galimų papildomų saugumo priemonių Baltijos oro erdvėje. Tuo pat metu svarbu neleidžiant dezinformacijai eskaluoti įtarimų, kurie gali dar labiau įtempti tarptautinius santykius.
Apibendrinant, URM pozicija yra aiški: Ukraina negauna leidimų naudoti Baltijos šalių oro erdvę, o incidentai, pasak atstovų, dažniausiai yra susiję su konflikto mechanika Rusijos ir Ukrainos fronte bei Rusijos vykdoma elektronine ir propagandine veikla, kuri siekia suversti kaltę kitoms šalims.