Gripas ir infarktas – kodėl skiepai gali išgelbėti gyvybę?

Įsibėgėjus rudeniui ir šaltajam metų laikui daugėja susirgimų gripu, tačiau ne visi suvokia, kad ši liga nėra tik trumpalaikis negalavimas. Kasmet Lietuvoje fiksuojamas didelis susirgimų gripu skaičius, o kartu ir gripo komplikacijų bei net mirčių. Ankstesniais metais šalyje užregistruota daugiau nei 127 tūkstančiai gripu susirgusių asmenų, iš kurių net 75 mirė nuo šios infekcijos arba jos komplikacijų.

Šeimos gydytoja Elena Šukė pabrėžia, kad nors gripo simptomai dažnai atrodo kaip įprasto peršalimo požymiai — karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas — liga gali sukelti gerokai rimtesnių pasekmių. Viena dažniausių ir pavojingiausių gripo komplikacijų yra plaučių uždegimas, tačiau dar didesnę grėsmę kelia širdies bei kraujagyslių sistemos problemos. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad nepasiskiepijusiam asmeniui, pirmosiomis trimis dienomis nuo užsikrėtimo gripu, miokardo infarkto rizika išauga net 10 kartų, o insulto – net 8 kartus. Šios statistikos neatspindi ligos simptomų intensyvumo – rizika ta pati tiek jaučiant stiprius simptomus, tiek vos juntant negalavimo požymius.

Todėl pagrindine prevencine priemone tampa gripo vakcinacija. Kasmetinė vakcinacija yra viena efektyviausių priemonių, kuri padeda ne tik sumažinti gripo riziką, bet ir užkirsti kelią jo komplikacijoms. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuolat stebi ir prognozuoja plintančius gripo virusų štamus, pagal kuriuos kiekvienais metais gaminama nauja vakcinos sudėtis. Šį sezoną rekomenduojama trivalente vakcina, kuri apima tris naujausius virusų tipus: A/Victoria, A/Croatia ir B/Austria. Ši vakcina pilnai atitinka prognozuojamus virusų štamus ir užtikrina efektyvią apsaugą.

Vakcinacijos laikas taip pat yra svarbus veiksnys. Nepaisant to, kad gripo sezonas dabar prasideda anksčiau, optimaliausia vakcinuotis spalio mėnesio viduryje ar pabaigoje. Po skiepo imuniteto susidarymas trunka apie 2–3 savaites, o apsauga išlieka iki 4–5 mėnesių. Taip užtikrinamas didžiausias imunitetas didžiausio sergamumo metu – žiemos mėnesiais. Vis dėlto vakcina aktuali ir vėlesnėmis rudens bei žiemos savaitėmis, nes gripas gali plisti net ir iki pavasario.

Svarbi vakcina vyresnio amžiaus žmonėms ir lėtinėmis ligomis sergantiems

Specialistai ypač rekomenduoja skiepytis rizikos grupėms – vyresnio amžiaus žmonėms bei tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis. Šiemet Lietuvoje prieinama ir nauja, specialiai vyresnio nei 60 metų amžiaus žmonėms skirta vakcina. Ji pasižymi didesniu antigenų kiekiu, todėl stimuliuoja stipresnį imunitetą, kuris senstant natūraliai silpsta. Šis žingsnis žymi medicinos progresą link personalizuotos, efektyvesnės profilaktikos.

Kasmetinė vakcinacija – papildoma apsauga ir nuo kitų ligų

Šeimos gydytoja taip pat pabrėžia, kad reguliarus skiepijimasis nuo gripo teikia platesnės naudos – tai gali stiprinti organizmo atsparumą ir kitoms kvėpavimo takų ligoms. Tų pacientų, kurie kasmet skiepijasi, imunitetas būna geresnis not tik prieš gripą, bet ir lengviau įveikiamos įvairios virusinės infekcijos. Dėl to kasmetinė vakcinacija tampa ne tik individualios sveikatos, bet ir visuomenės saugumo dalimi.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 29 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *