Vitamino D stygius yra viena dažniausių sveikatos problemų pasaulyje – tyrimai rodo, kad daugiau nei milijardas žmonių kenčia nuo šio būtino mikroelemento trūkumo. Šis vitaminas yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmui, nes jis palaiko kaulų tvirtumą ir vystymąsi, stiprina imuninę bei nervų sistemas bei padeda kovoti su osteoporoze, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Be to, jo trūkumas siejamas su emociniais sutrikimais, tokiomis kaip depresija, kurios Lietuvoje vis dažniau diagnozuojamos.
Šeimos gydytoja Raimonda Lukminė atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių nesusieja nuovargio, prastos nuotaikos ar miego sutrikimų su vitamino D trūkumu, nors tai yra vieni iš pirmųjų požymių. Be emocinių simptomų, pacientai dažnai skundžiasi sąnarių skausmais, raumenų mėšlungiu ir dažnais uždegimais. Tokie simptomai neretai klaidingai interpretuojami kaip pervargimas arba streso pasekmė, todėl dažnai negauna tinkamo gydymo.
Vitamino D trūkumo priežastys ir rizikos veiksniai
Vitamino D stoka dažnai pasireiškia žiemą ir rudens pabaigoje, kai saulės spinduliai Lietuvoje ima trūkti. Šiuo laikotarpiu gyventojams rekomenduojama papildyti šio vitamino atsargas maisto papildais. Tačiau trūkumas gali būti susijęs ne tik su saulės stoka, bet ir su kitomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, nutukimu. Riebalų ląstelėse kaupiantis vitaminas D tampa sunkiau pasisavinamas, todėl nutukusiems žmonėms gresia jo stygius.
Be to, tam tikros lėtinės ligos, tokios kaip virškinamojo trakto ar inkstų sutrikimai, gali mažinti vitamino D absorbciją. Gydytoja taip pat primena, kad kai kurie medikamentai, ypač steroidai, cholesterolio kiekį mažinantys vaistai ar laisvinamieji preparatai, sumažina vitamino D įsisavinimą organizme. Su amžiumi vitamino D metabolizmas organizme silpnėja, o tai padidina trūkumo riziką vyresniame amžiuje.
Kiek vitamino D reikia ir kaip saugiai papildyti jo atsargas?
Gydytoja Lukminė rekomenduoja suaugusiems kasdien gauti apie 1000 tarptautinių vienetų (TV) vitamino D.
Šį kiekį galima papildyti tiek per maistą, tiek vartojant maisto papildus. Natūraliai vitamino D galima rasti tokiose žuvyse kaip lašiša, menkė, tunas bei upėtakis, taip pat pieno produktuose, svieste ir tam tikruose grybuose. Deja, įprasto maisto kiekis dažniausiai aprūpina tik maždaug 10 procentų paros normos, todėl dažnam papildymas yra neišvengiamas.
Labai svarbu nepamiršti, kad vitamino D papildai turi būti vartojami atsakingai ir vadovaujantis gydytojo rekomendacijomis. Kai kuriais atvejais paprasti maisto papildai nepakanka ir reikia stipresnių receptinių preparatų, kurių dozės siekia nuo 2000 iki net 50 000 TV. Nepakankamas arba trumpalaikis gydymas gali neatstatyti normalių vitamino D atsargų, todėl būtina reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir stebėti būklę.
Prevencija ir atsakomybė už savo sveikatą
Nuomonės formuotoja Agnė Kulitaitė, dalindamasi savo patirtimi, pabrėžia profilaktikos svarbą. Ji stengiasi reguliariai tikrintis sveikatos būklę ir papildyti organizmo atsargas, nes teigia, kad tik toks atsakingas požiūris padeda išvengti rimtų sveikatos sutrikimų. Gydytojai pastebi, kad daugelis žmonių kreipiasi pagalbos tik susidūrę su aiškiais simptomais, o tai dažnai apsunkina gydymo eigą.
Vitamino D trūkumas – tai signalas, kurio nepaisant gali kilti daug sveikatos problemų, todėl būtina ne tik stebėti savo savijautą, bet ir aktyviai rūpintis savo imunitetu bei gyvenimo kokybe. Reguliari medicininė priežiūra, subalansuota mityba ir sąmoningas papildų vartojimas – geriausias kelias išlaikyti vitamino D kiekį tinkamame lygyje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.