Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra viena iš dažniausių lytiniu keliu plintančių infekcijų visame pasaulyje. Manoma, kad didžioji dalis žmonių, turėjusių bent vieną lytinį partnerį, per savo gyvenimą susiduria su šiuo virusu – pasauliniu mastu užsikrėtusių yra daugiau nei 80 procentų. Nors žmogaus imuninė sistema dažnai sugeba išvalyti virusą iš organizmo per maždaug metus, tam tikri aukštos rizikos ŽPV tipai gali išlikti ilgiau ir sukelti pavojingas ikivėžines būkles. Svarbu suprasti, kad šios būklės dažnai yra besimptomės, todėl onkologinės ligos išsivystymas gali likti nepastebėtas tol, kol vėžys pasiekia pažengusį etapą.
ŽPV – pavojus tiek moterims, tiek vyrams
Akušerė-ginekologė Gailė Maldutytė-Sadauskienė pabrėžia, jog ŽPV infekcija dažniausiai neturi jokio aiškių simptomų, o daugelis žmonių savo organizmo pagalba virusą pašalina natūraliai. Tačiau išliekančios infekcijos atvejais pavojingiausi yra aukštos rizikos viruso tipai, galintys sukelti ląstelių pakitimus. Šie ikivėžiniai pokyčiai paprastai nepasireiškia skausmais ar kitais simptoma, todėl diagnostika ir reguliarios patikros yra būtinos. Gimdos kaklelio vėžys yra dažniausiai su ŽPV susijusi onkologinė liga – net 90 procentų atvejų yra siejama su aukštos rizikos ŽPV tipais. Tai ketvirtas pagal dažnumą moterų onkologinis susirgimas pasaulyje, o Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 400 naujų atvejų, daugiausia 30–60 metų amžiaus moterims.
Platus ŽPV sukeliamų vėžių spektaras
Nors ŽPV dažniausiai minimas kaip gimdos kaklelio vėžio priežastis, verta prisiminti, kad virusas gali lemti ir kitas onkologines ligas ne tik moterims, bet ir vyrams. Moterys gali sirgti makšties arba vulvos vėžiu, o vyrai – varpos vėžiu, nors šie susirgimai pasitaiko rečiau. Be to, ŽPV prisideda prie išangės, burnos, ryklės ir gerklų vėžių atsiradimo. Pastarieji dažniau diagnozuojami vyrams.
G. Maldutytės-Sadauskienės teigimu, ŽPV sukelia net 40–64 proc. makšties vėžio, 40–51 proc. vulvos vėžio, 36–40 proc. varpos vėžio, apie 90 proc. išangės vėžio bei nuo 12 iki 63 proc. burnos, ryklės ir gerklų vėžio atvejų.
Kaip saugotis nuo ŽPV sukeliamų vėžių?
Lengviausia apsaugos priemonė nuo ŽPV ir su juo susijusių vėžio formų yra profilaktinė vakcinacija. Šiuo metu Lietuvoje nemokamai skiepijami 11 metų amžiaus berniukai ir mergaitės devyniavalente vakcina, kuri apsaugo nuo devynių pavojingų ŽPV tipų. Vakcinacijos efektyvumas yra didžiausias, kai vakcina paskiriama dar iki pirmųjų lytinių santykių. Skiepytis galima iki 45 metų, tačiau šiuo atveju vakcina negalės apsaugoti nuo viruso tipų, kuriuos žmogus jau yra įgavęs. Be vakcinacijos, itin svarbi yra reguliari patikra – gimdos kaklelio citologinis tyrimas ir aukštos rizikos ŽPV testas leidžia anksti aptikti ikivėžinius pokyčius ir juos laiku gydyti.
Pagal Lietuvoje vykdomą gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, moterys nuo 25 iki 34 metų amžiaus kviečiamos kartą per trejus metus atlikti citologinį tepinėlį, o nuo 35 iki 59 metų – aukštos rizikos ŽPV testą kas penkerius metus. Šie tyrimai yra atliekami nemokamai šeimos medicinos centruose, todėl svarbu nelikti abejingoms savo sveikatai ir naudotis šiomis prevencinėmis galimybėmis.
Žmogaus papilomos virusas išlieka viena iš aktualiausių sveikatos problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Sistemingas švietimas, vakcinacija bei reguliari profilaktinė patikra gali ženkliai sumažinti su ŽPV susijusių onkologinių ligų riziką ir išgelbėti gyvybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.