Visi žinome, kad fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų stiprinti organizmą ir gerinti savijautą. Sporto gydytojas Mantas Ambraška pabrėžia, kad judėjimas – tarsi natūralus vaistas, kuris ne tik mažina diabeto vaistų poreikį, bet ir itin veiksmingai padeda nuo nemigos bei nerimo. Jo teigimu, fizinio aktyvumo teikiama nauda sveikatai yra tokia plati, kad ją net sunku pilnai išvardinti.
Gydytojas primena, kad sportuoti niekada nevėlu, bet kuo anksčiau pradedame rūpintis savo sveikata, tuo geresnę startinę poziciją gyvenime užsitikriname. Jaunystėje galima ženkliai pagerinti aerobinį pajėgumą, kuris išreiškiamas maksimalaus deguonies suvartojimo (VO2 max) rodikliu. Šis rodiklis svarbus, nes jis parodo mūsų fizinį pajėgumą, pavyzdžiui, ar nesunkiai galėsime nueiti iki parduotuvės su krepšiais arba užlipti į antrą namo aukštą. Nors dažnai šie gebėjimai yra paveldėti iš tėvų, jaunystėje juos galima pagerinti, todėl M. Ambraška ragina neignoruoti judėjimo svarbos.
Fizinis aktyvumas būtinas visiems – sveikiems ir sergantiems
Sporto gydytojas atkreipia dėmesį, jog judėti svarbu ne tik jauniems ir sveikiems žmonėms, bet ir tiems, kurie gydosi po sunkios ligos, pavyzdžiui, širdies infarkto. „Net ir po infarkto reikia stotis, judėti“, – sako jis. Net kai žmogaus kraujagyslės yra stipriai pažeistos, fizinis krūvis gali padėti atsirasti papildomai kraujotakai, o kūnas taip pats užsigeidžia gyti ir stiprėti.
Fizinis aktyvumas yra vienas pagrindinių reabilitacijos elementų kardiologijoje ir ortopedijoje. Gydytojas pabrėžia, kad judėjimas yra tarsi dovana, kurios nepanaudojus – ji prarandama. Jis taip pat išskiria, jog fizinis aktyvumas gali būti įvairus, tačiau svarbiausia – jį įtraukti į kasdienį gyvenimą ir rasti sau patogiausią būdą judėti.
Sportas ir miegas – svarbus balansas
PSO rekomenduoja būti fiziškai aktyviems bent 30 minučių kasdien.
Visgi M. Ambraška ragina siekti pusiausvyros tarp miego ir sporto: „Žinau nemažai žmonių, kurie miego sąskaita ryte eina bėgioti, tikėdamiesi sveikatintis. Tai nėra geras planas, nes miego aukojimas gali turėti neigiamą poveikį organizmui.“
Fizinis krūvis turi būti derinamas su kokybišku poilsiu. Be tinkamo atsistatymo negalima tikėtis jokio fizinio pajėgumo pagerėjimo. Nors kai kurie renkasi mankštintis ryte, kiti sportuoja vakare – geriausia sportuoti tuo paros metu, kuris mūsų organizmui priimtinesnis. Vėlyvas sportavimas jau yra mažiau rekomenduotinas, nes po treniruotės reikia dar pavalgyti ir praleisti bent tris valandas, kol einama miegoti.
Ar bėgimas kenkia sąnariams?
Ortopedai dažnai įspėja, kad bėgimas gali skatinti sąnarių nusidėvėjimą, kurio pasekoje gali prireikti net operacijos. Visgi M. Ambraška pabrėžia, kad svarbiausia – taisyklinga bėgimo technika. Net ir sudėtingi pratimai, pavyzdžiui, pritūpimai, atliekami neteisingai, gali pakenkti nugarai. Todėl geriausia pradėti nuo mokymosi, kaip taisyklingai judėti, ir tik vėliau didinti krūvį.
Bėgimas tapo patogesnis daugeliui žmonių dėl patobulėjusios avalynės, todėl nebereikia būti profesionalu, kad nubėgtumėte 10 ar daugiau kilometrų. Tačiau tai taip pat lemia dažnesnes traumų rizikas. Gydytojo teigimu, pradėti reikėtų nuo vaikščiojimo, po to palaipsniui pereiti prie bėgimo, jei leidžia fizinė būklė.
Rekomendacijos bėgikams ir vaikščiojimui
M. Ambraška nerekomenduoja bėgioti asfaltuotais keliais – geriau rinktis nelygų paviršių, kuris įtraukia skirtingus raumenis ir mažina monotoniją. Tai padeda išlaikyti geresnę pusiausvyrą ir raumenų aktyvumą. Bėgikams yra svarbu vengti monotonijos ir kartojančių judesių, kurie gali pakenkti sąnariams.
Taip pat kai žmogus vaikšto lygiu grindiniu, dažnai pasitaiko, kad jis nejuda fiziologiškai optimaliai – mažėja rankų judesiai ir visa laikysena gali blogėti. Priešingai, vaikščiojimas miško takais, nelygiais paviršiais padeda raumenims dirbti skirtingai, o jei dar ant nugaros užsidedama kuprinė, tai skatina raumenų kaita ir pagerina laikyseną.
„Vaikščiojimas yra puikus profilaktikos ir netgi gydymo būdas nuo nugaros skausmų. Nors vien vaikščiojimas visiškai neišgydys, jis gali būti efektyvus papildomas priemonė“, – pabrėžia M. Ambraška.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.