Regėjimo sutrikimų skaičius sparčiai didėja visoje pasaulio gyventojų grupėje, tai patvirtina ir Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininkės, prof. Vilmos Jūratės Balčiūnienės, pastebėjimai. Nors medicinos mokslo pažanga leidžia anksti diagnozuoti ir efektyviau gydyti sudėtingas akių ligas, mažinti regos praradimo atvejų nepavyksta.
Prof. V. J. Balčiūnienė pažymi, kad dauguma regos sutrikimų kyla dėl ligų, kurias būtų galima išvengti arba bent jau efektyviai gydyti, jei jos laiku nustatomos. Tai rodo, kokia svarbi yra ankstyva diagnostika ir profilaktika. Deja, dažnai pacientai kreipiasi jau pažengus ligos stadijai, kai padėti yra gerokai sunkiau.
Paveldimos ir degeneracinės tinklainės ligos – iššūkis visų amžiaus grupių žmonėms
Vienas ryškiausių pavyzdžių – 39 metų Audrės istorija. Moteriai akių problema pasireiškė nuo vaikystės, tačiau tik neseniai genetiniai tyrimai patvirtino Stargardto ligą – paveldimą tinklainės degeneraciją, kuri palaipsniui mažina regėjimą ir veda į aklumą. Audrė pasakoja, kaip prasidėjus akies žaibavimui ir sparčiam regėjimo prastėjimui, ji pradėjo naudoti baltąją lazdelę, o liga smarkiai pakeitė jos gyvenimą.
Šis atvejis išryškina genetinių tyrimų svarbą diagnozuojant tokias ligas ir suvokiant jų eigą. Šiuo metu nėra patvirtintų medikamentinių gydymo būdų Stargardto ligai, tačiau vyksta klinikiniai genų terapijos tyrimai, kurie gali pakeisti pacientų prognozes ateityje. Tai ženklas, kad mokslo pažanga atveria naujas galimybes sergantiems retomis tinklainės ligomis.
Pažangūs gydymo metodai ir jų pritaikymas Lietuvoje
Profesorės Balčiūnienės teigimu, dažniausiai regos praradimą lemiančios ligos yra su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija, diabetinė geltonosios dėmės edema ir tinklainės venų nepraeinamumas. Šias ligas gana sėkmingai gydo kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (KEAF) inhibitoriai, kurie leidžiami tiesiai į akies stiklakūnį injekcijomis.
KEAF inhibitoriai leidžia sulėtinti ligos progresavimą, stabilizuoti ar net pagerinti regėjimo funkcijas. Tačiau gydymas yra lėtinis, reikalaujantis reguliarių injekcijų kartais net kas mėnesį. Naujų preparatų atsiradimas leidžia mažinti injekcijų skaičių ir pratęsti intervalus tarp vizitų, taip mažinant gydymo naštą pacientams.
Deja, Lietuvoje iš draudimo fondo kompensuojamas tik vienas KEAF inhibitorius, todėl gydytojai dažnai negali keisti vaistų, jei pirmasis neparodo pakankamo efekto. Tai riboja gydymo lankstumą ir efektyvumą.
Regos sveikatos iššūkiai ir nacionalinė prioritetų svarba
Praėjusių metų metais vykusioje Lietuvos akių gydytojų draugijos konferencijoje atkreiptas dėmesys į sparčiai prastėjančią Lietuvos gyventojų regos sveikatą. Buvo priimta rezoliucija, kuria raginama regėjimo apsaugą pripažinti nacionaliniu sveikatos prioritetu, skiriant daugiau dėmesio ankstyvai diagnostikai, švietimui bei modernių gydymo metodų prieinamumui.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos atstovė, Jūra Smilgaitė, pabrėžia, kad pažangus gydymas – tai ne tik medicininė pagalba, bet ir investicija į visuomenės savarankiškumą bei bendrą gerovę. Naujos kartos biologiniai preparatai, genų terapijos ir tikslinės molekulės suteikia galimybę gydyti anksčiau nepagydomas akių ligas, taip mažinant aklumo paplitimą.
Svarbu paminėti, kad tokie gydymo būdai ne tik gerina pacientų gyvenimo kokybę, bet ir mažina ekonominę naštą sveikatos sistemai, nes retesnės procedūros sumažina išlaidas ir išvargina pacientus. Todėl platus priėjimas prie inovacijų gali tapti lūžiu akių ligų gydyme Lietuvoje.
Prevencija ir bendras visuomenės indėlis
Svarbiausia nuo regėjimo praradimo apsaugos priemonė yra reguliarūs sveikatos patikrinimai, ankstyva ligų diagnostika ir tinkamas gydymas. Taip pat reikšmingą vaidmenį vaidina sveikos gyvensenos propaguoti, tinkama akių higiena ir vengimas žalingų įpročių, kurie gali irti akių audinius.
Visuomenės informavimo priemonės turi skatinti žmones neignoruoti regėjimo sutrikimų požymių ir laiku kreiptis pas specialistus. Tik bendromis pastangomis galima sustabdyti sparčiai augantį regos praradimo atvejų skaičių ir užtikrinti geresnę akių sveikatą Lietuvoje.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




