Kraujo krešulių susidarymas yra natūrali organizmo apsauginė reakcija, kurios dėka neleidžiama žmogui mirtinai nukraujuoti patyrus menką sužeidimą. Vis dėlto, kai krešuliai susidaro kraujagyslėse, tai vadinama tromboze – ši būklė gali sukelti itin rimtų sveikatos problemų, įskaitant kraujotakos sutrikimus ir plaučių emboliją, kuri gali būti mirtina.
VUL Santaros klinikų vidaus ligų gydytojas prof. Virginijus Šapoka, turintis net 46 metų klinikinę patirtį ir parašęs disertaciją apie trombozę, išsamiai apžvelgė alkoholio įtaką kraujo krešulių susidarymui. Jis pažymėjo, kad nors nedidelės alkoholio dozės gali turėti tam tikrą apsauginį poveikį, neleidžiant trombocitams lengvai prilipti ir taip mažinant trombozės riziką, tačiau tai jokiu būdu nėra kvietimas vartoti alkoholį be saiko.
Alkoholio vartojimas ir trombozės rizika
Pasak prof. V. Šapokos, nedidelis alkoholio kiekis gali sulėtinti trombocitų agregaciją, todėl trumpuoju laikotarpiu tokios dozės gali turėti tam tikrą naudos požymį. Tačiau vartojant didesnius kiekius alkoholio rizika padidėja – gausus alkoholio vartojimas gali sukelti stiprų kraujavimą net ir nuo nedidelių sužeidimų. Be to, ilgalaikis ir gausus alkoholio vartojimas priešinga linkme veikia kraujagysles – jis didina kraujo krešulių susidarymo riziką, ypač praėjus kelioms savaitėms po stipraus girtavimo epizodo.
Profesorius ragina alkoholį vartoti labai saikingai, jei jo visai nepanaikinti, ir visuomet vengti jo propaguojant kaip būdą atsipalaiduoti ar švęsti, kadangi net ir laikinas per didelis vartojimas gali turėti rimtų sveikatos pasekmių.
Kraujo krešulių susidarymo mechanizmas
Prof. V. Šapoka paaiškino, kaip susidaro krešuliai: kai žmogus ilgesnį laiką nejuda, pavyzdžiui, sėdi vienoje pozicijoje, gydosi ligoninėje ar keliauja lėktuvu, kraujas tampa tirštesnis dėl sumažėjusio skysčių kiekio organizme arba tam tikrų ligų, kaip policitemija, kurios metu organizme gaminama per daug raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių, taip pat trombocitų.
Kraujo krešėjimas dažniausiai prasideda nuo kraujagyslių sienelių pažeidimų. Tuomet trombocitai bando užpildyti atsiradusią skylutę, formuodami trombocitinį agregatą, prie kurio prisijungia kiti kraujo komponentai, taip susidarant krešuliui. Jei krešulys atitrūksta, jis gali keliauti kraujotaka ir užkimšti itin svarbias kraujagysles, pavyzdžiui, plaučių arteriją, sukeldamas plaučių emboliją, kuri gali būti gyvybei pavojinga.
Trombozė – ne visada akivaizdžių priežasčių rezultatas
Svarbu žinoti, kad trombozė gali pasireikšti ir jaunam bei aktyviam žmogui be aiškios priežasties. Kartais tai būna pirmasis rimtos ligos – vėžio – požymis. Profesorius pabrėžė, kad onkologinės ligos, ypač susijusios su kasa, skrandžiu, smegenimis, plaučiais, inkstais ar krauju, gali ženkliai padidinti krešulių susidarymo riziką. Todėl būtina atidžiai stebėti savo sveikatą ir konsultuotis su gydytoju jei atsiranda nepaaiškinamų simptomų.
Taip pat verta prisiminti, kad kraujo tirštumo vizualiai neįmanoma nustatyti, nes veninis kraujas yra tamsesnis dėl mažesnio deguonies kiekio, o kraujo tirštumą gali parodyti tik specialūs laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, hematokrito rodiklis.
Profilaktika: sveikas gyvenimo būdas ir rūkymo vengimas
Profesorius akcentavo, kaip svarbu vengti žalingų įpročių, ypač rūkymo, kuris nėra tiesioginis alkoholio poveikis, bet labai padidina aterosklerozės ir kitų kraujagyslių ligų riziką. Rūkymas pažeidžia kraujagysles, todėl ilgainiui gali sukelti kojų arterijų ligas, kurios pasireiškia mėšlungiais ir skausmu einant. Be to, rūkoriai dažniau patiria miokardo infarktą ir insultą.
Taip pat labai svarbus yra fizinis aktyvumas ir racionali mityba. Valgyti galima įvairiai, bet būtina kontroliuoti suvartojamų kalorijų kiekį, nes su amžiumi medžiagų apykaita lėtėja, o per didelis kalorijų kiekis gali lemti svorio augimą, kuris savo ruožtu didina kraujo krešulių riziką.
Apibendrinant, profesoriaus patarimas yra aiškus – vartoti alkoholį itin saikingai, vengti rūkymo, rūpintis savo kraujotaka ir reguliariai konsultuotis su gydytoju, ypač jei randate neįprastų simptomų, kad išvengtumėte trombozės ir jos komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.