Oro slėgis – viena pagrindinių meteorologinių dydžių, nuolat kintanti dėl atmosferos procesų. Nors daugeliui pokyčiai praeina nepastebimai, kraujotakos, kvėpavimo ir nervų sistemos funkcijos gali reaguoti į slėgio svyravimus, o tai pasireiškia nuotaikos pokyčiais, energijos sumažėjimu ir galvos skausmais. Supratimas, kokių poveikių tikėtis ir kaip sau padėti, padeda geriau pasiruošti permainoms ir sumažinti komplikacijų riziką.
Kas labiausiai jautriausi?
Yra aiškiai išskirtos grupės, kurioms oro slėgio pokyčiai sukelia stipresnę reakciją: sergantys lėtinėmis plaučių ligomis (chroninis bronchitas, obstrukcinė plaučių liga), širdies ir kraujagyslių pacientai, hipotonikai ir hipertonikai, alergikai, žmonės su nervų ligomis ar osteochondroze. Statistikos duomenys rodo, kad oro permainos smarkiai veikia apie 50 proc. moterų ir 30 proc. vyrų.
Mažėjantis atmosferos slėgis: poveikis ir simptomai
Slėgiui mažėjant dažniausiai krenta arterinis spaudimas, sulėtėja kraujotaka ir orų prisotinimas deguonimi sumažėja. Dėl šių pokyčių gali atsirasti bendras silpnumas, dusulys, galvos svaigimas, padidėjęs intrakranijinis spaudimas gali paskatinti migrenos priepuolius. Kraujo klampus didėjimas didina trombozės, infarkto ir insulto riziką. Be to, žarnyno diskomfortas, tinimai, sąnarių skausmai bei rankų ir kojų tirpimas taip pat pasitaiko dažniau.
Praktiniai patarimai: vartokite gydytojo paskirtus vaistus, jei reikia – koreguokite juos pagal rekomendacijas; gerkite daugiau skysčių, venkite didelių fizinių krūvių; kontrastinis dušas ryte, kvėpavimo pratimai ir laiko leidimas gryname ore gali palengvinti simptomus. Hipotonikai dažnai jaučia pagerėjimą išgėrę kavos, tačiau tai netinka visiems – pasitarkite su gydytoju.
Didėjantis atmosferos slėgis: poveikis ir simptomai
Didėjant slėgiui dažnai sustiprėja kraujagyslių tonusas, todėl gali atsirasti galvos skausmas, galvos svaigimas, pykinimas, širdies skausmai ar spazmai. Dėl slėgio pokyčių kraujyje gali sumažėti leukocitų skaičius, todėl kai kuriems žmonėms trumpam silpnėja imunitetas ir mažėja darbingumas.
Rekomendacijos: palengvinkite rytinę mankštą, venkite persivalgymo, ribokite druskos vartojimą ir įtraukite kalio turinčius produktus (varškė, bananai, džiovinti abrikosai). Jei jaučiate padidėjusį intrakranijinį spaudimą ar kitus reikšmingus simptomus – iš anksto vartokite gydytojo skirtus vaistus ir mažinkite fizinį krūvį toliau atidėliodami svarbius darbus.
Praktiniai patarimai visiems
Stebėkite savo savijautą ir orų prognozes; naudinga turėti termometrą ar barometrą programėlėje ir žinoti, kada laukiasi staigesnių svyravimų. Reguliarūs kvėpavimo pratimai, pakankamas skysčių kiekis, miego higiena ir subalansuota mityba padeda sumažinti poveikį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad sergant rimtomis širdies, kraujagyslių ar kvėpavimo takų ligomis reikia pasitarti su specialistu dėl individualių elgesio ir vaistų korekcijų. Taip pat verta žinoti: esant žemam slėgiui eismo įvykių keliuose padaugėja 15–20 proc., todėl atidumas kelyje ir tinkama savijauta yra ypač svarbūs.
Jei simptomai stiprėja arba atsiranda skausmas krūtinėje, staigūs neurologiniai sutrikimai ar smarkus dusulys, nedelsiant kreipkitės į medicinos pagalbą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.