Alytaus gyventojas Vytautas J., sulaukęs 89 metų, susiduria su neįprasta problema: jo dukra Vitana, kuriai jau per 50 metų, neturi oficialaus vardadienio. Nors tai gali atrodyti smulkmena, Vytautui tai kelia rūpesčių ir liūdesio, nes, anot jo, dukra nusipelno turėti šią tradicinę šventę kaip ir kiti šeimos nariai.
Vyvokių vardų Lietuvoje – daug, tačiau ne visi turi šventųjų pripažinimą arba oficialiai pripažintą vardadienį. Vitana yra reta ir nelietuviškos kilmės vardas, kuris, kaip paaiškėjo, oficialiai nėra įrašytas Lietuvos vardadienių kalendoriuje. Vytauto pasirinkimas suteikti dukrai unikalų vardą kilo iš norų išsaugoti lietuviškumą – jis siūlė vardą Vitana, panašų į populiarų svetimą vardą Oksana.
Vardadienių tradicijos ir kilmė
Vilniaus universiteto Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė paaiškino, kad vardadieniai Lietuvoje paprastai susiję su krikščionių šventaisiais. Nuo XIX amžiaus pabaigos iki XX amžiaus pradžios kaimuose pradėta švęsti vardines – tai buvo svarbi socialinė tradicija, dažniausiai sutampanti su to paties šventojo gimtadieniu arba mirties diena, pagal kurią žmogui buvo suteiktas vardas.
Skirtinguose Lietuvos regionuose vardadienių šventės formos buvo įvairios – nuo vainikų kabinimo ant durų iki jaunimo susibūrimų. Laikui bėgant, lietuvių visuomenėje pradėjo vyrauti tendencija švęsti ne tik gimtadienius, bet ir vardadienius, nors pastarieji dažnai yra simboliniai ir susieti su bažnytiniais kalendoriais.
Problemos dėl vardų įrašymo į vardadienių kalendorius
Vardadienių kalendorių sudarymas yra sudėtingas ir kartais prieštaringas procesas. Istorikas Aurelijus Noruševičius, pirmojo atkurtos Lietuvos vardadienių kalendoriaus sudarytojas, atskleidė, kad jo darbas prasidėjo nuo kruopštaus tūkstančių vardų tyrinėjimo ir datų priskyrimo remiantis bažnytiniais kalendoriais bei kalbininkų parengtais vardų žodynais.
Leidėjo principas yra griežtas: vardadieniai priskiriami tik tiems vardams, kurie turi lietuvišką kilmę arba yra susiję su šventaisiais.
Dėl šios priežasties daug retų ar nelietuviškų vardų, kaip Vitana, Gitana ar net prezidento Gitanas, oficialiai neturi vardadienių. Tokiu atveju žmonės kviečiami susikurti savo asmeninį vardadienio laiką.
Kas galėtų keisti situaciją?
Teoriškai, vardadieniai gali atsirasti, jei bus kanonizuotas šventasis, kuriam atitiktų tam tikras vardas. Šis procesas dažnai trunka ilgai ir reikalauja bažnytinių tyrimų. Taip pat kalendorių leidėjai gali įtraukti naujus vardus, tačiau tai priklauso nuo jų vidinių sprendimų ir tradicijų.
Šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje vardų įvairovė didėja, o tai kelia iššūkių tradiciniam vardadienių formatui. Vis dažniau vardadieniai vertinami kaip nuo šventosios kilmės nepriklausoma šventė, suteikianti galimybę gerbti individualumą ir šeimos tradicijas.
Tad Vytauto J. dukros Vitana neturėjimas vardadienio simbolizuoja platesnę diskusiją apie Lietuvoje egzistuojančią vardų sistemą, jos ribotumus ir tradicijų bei šiuolaikinių poreikių santykį. Nepaisant šių rūpesčių, svarbiausia, kad vardas – tai asmenybės dalis, o šventimas gali ir turi būti kuriamas šeimos bei bendruomenės lygmeniu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.