Lietuvoje daugelį metų nepastebėtas, dažnai piktžole laikomas augalas – kvapioji aniužė – atskleidė neįtikėtiną naudą mūsų sveikatai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų tyrimai patvirtino, kad šis dažnas patvorių augalas gali efektyviai sumažinti kraujospūdį ir padėti sureguliuoti širdies plakimą, tuo pačiu gerinant širdies veiklos kokybę.
Kvapiosios aniužės nauda širdies ir kraujagyslių sveikatai
Profesorė Jurga Bernatonienė, LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja, dalyvaudama „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“, pasidalino svarbia informacija apie šios piktžolės vertę. Anot jos, kvapioji aniužė turi antiaritminį poveikį, t. y. padeda reguliuoti nenormalų širdies ritmą, o jau yra patentuota ne tik Amerikoje ir Japonijoje, bet ir neseniai gavo vieningąjį Europos patentą. Ši žinia kelia viltį, kad ateityje išaugus šio augalo vertės žinomumui jis galėtų tapti svarbia natūralios medicinos dalimi.
Neįprasta šios istorijos pradžia – mokslininkės susidūrimas su kvapiąja aniuže savo sodyboje, kur ji dėl gausybės smulkių stiebų ir plonų lapų jai iš pradžių atrodė kaip įkyrusi piktžolė. Tačiau smalsumas ir noro giliau pažinti augalo savybes vedė prie išsamių tyrimų, kuriems vadovavo doktorantė Lauryna Pudžiuvelytė. Po penkerių metų intensyvių studijų kvapioji aniužė jau vadinama „augalų karaliene“ dėl turimų farmakologinių efektų, kurie pranoksta paprastos piktžolės įvaizdį.
Moksliniai tyrimai ir atradimai
Vienas esminių savo poveikio sveikatai aspektų – gebėjimas plečiant kraujagysles mažinti kraujospūdį. LSMU Kardiologijos instituto habilituotas mokslų daktaras Jonas Jurevičius tyrė kvapiosios aniužės ekstrakto poveikį izoliuotai triušio širdžiai, kuri buvo perfuzuojama maistiniais tirpalais ir išlaikyta gyvybinga kelias valandas. Tai leido mokslininkams tiksliai stebėti poveikį širdies elektriniams impulsams – pagrindiniam širdies ritmą reguliuojančiam mechanizmui.
Elektrokardiogramos ir optiniai metodai buvo naudojami nustatyti ekstrakto antiaritminį poveikį.
Jurevičius paaiškino, kad vidutiniškai antiaritminiai preparatai veikia jonų kanalus širdies ląstelėse, reguliuodami kalio, natrio ar kalcio jonų judėjimą per membranas. Kvapioji aniužė pasižymi veikliosiomis medžiagomis, kurios priskiriamos pirmos klasės antiaritminių preparatų grupei, panašiai kaip natrio kanalų blokatoriai. Vis dėlto, augaliniai preparatai ne gydo širdies ligas tiesiogiai, o pašalina sukeltas patologines situacijas, sumažindami riziką komplikacijoms.
Gamybos iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors šios žinios džiugina, kelias iki plačiosios vartojimo rinkos dar tolimas. Mokslininkai pabrėžia, kad efektyvaus ir saugaus augalinio preparato sukūrimui būtina užtikrinti aukštą žaliavos kokybę bei tikslią cheminę sudėtį. Jie įspėja, kad gamintojai turi prisiimti atsakomybę už kokybę, nes pigaus ir nekontroliuojamo produkto vartojimas gali neatnešti norimų rezultatų ar net pakenkti.
Gydytojai kardiologai kartais žiūri skeptiškai į augalinius preparatus, tačiau patvirtinama, kad kokybiški natūralūs vaistai pasižymi mažesniu šalutinių poveikių pavojumi nei cheminiai medikamentai. Be to, kvapiosios aniužės tyrimai dar nebaigti – LSMU mokslininkai visai neseniai paskelbė duomenų apie galimą jos priešvėžinį poveikį, kuris gali suteikti naujų galimybių panaudoti šį augalą sveikatos apsaugos srityje.
Ši istorija yra puikus pavyzdys, kaip seni, dažnai nepastebimi natūralūs augalai gali atverti naujus kelius medicinos ir farmakologijos moksle. Kvapioji aniužė – tikra lietuviška „augalų karalienė“ – galbūt netrukus taps svarbia natūralios terapijos dalimi, pagerinančia širdies sveikatą ir siekiant kovoti su įvairiomis ligomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.