Lietuvos mokslininkė Agata Mlynska atveria naujas galimybes vėžio gydyme kurdama išskirtinius „vėžio žemėlapius“, padedančius geriau suprasti, kaip žmogaus imuninė sistema sąveikauja su navikais. Jos tyrimai skirti imunoterapijos tobulinimui: analizuojant imuninės sistemos elgseną vėžio mikroaplinkoje, siekiama rasti būdus, kaip sustiprinti organizmo apsaugą ir pasiekti efektyvesnį, individualizuotą gydymą.
Agata Mlynska pabrėžia, kad nors imuninė sistema sugeba atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles, kai kuriais atvejais navikai išmoksta išvengti šio atsako arba net panaudoti imuninės sistemos ląsteles savo naudai. Toks mechanizmas apsunkina gydymą ir kelia iššūkių onkologijoje. Todėl jaunosios mokslininkės kuriami „vėžio žemėlapiai“ – tai detaliai išanalizuoti naviko mikroaplinkos vaizdai, kurie atskleidžia, kokios imuninės ląstelės dominuoja, kaip jos išsidėsčiusios ir kaip veikia naviko viduje.
Personalizuota imunoterapijos ateitis
Šie „žemėlapiai“ leidžia tiksliai suvokti, kaip vystosi konkretaus paciento vėžys ir kokią imuninio atsako formą jis sukelia. Toks detalus paveikslas suteikia galimybę personalizuoti gydymą – pasirinkti tinkamiausią terapiją pagal individualias paciento imunines charakteristikas. Vienam pacientui gali būti rekomenduojama stiprinti imuninės sistemos veiklą, kitam – skirti priešvėžines vakcinas ar vaistus, kurie aktyvina imuninę sistemą giliau pasiekti naviko audinius.
Agata Mlynska pažymi, kad ateityje tokie imuninių vėžio žemėlapiai galėtų tapti neatsiejama diagnostikos dalimi, padedančia gydytojams efektyviau ir tiksliau taikyti imunoterapiją. Ši technologija kartu su kitais tyrimais suteiktų galimybę kiekvienam pacientui gauti maksimaliai jam pritaikytą gydymo programą.
Tyrimų centras ir ateities iššūkiai
Lietuvoje šie tyrimai atliekami Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijoje, kur susijungia imunologijos ir onkologijos žinios. Skirtingai nuo tradicinių tyrimų, kurie dažniausiai apsiriboja vien tik kraujo rodikliais, ši laboratorija nagrinėja visą naviko mikroaplinką kaip sudėtingą sistemą. Tai leidžia suprasti ne tik naviko sudėtį, bet ir mechanizmus, kurie trukdo imuninės sistemos veiklai ar leidžia vėžiui išvengti organizmo gynybos.
Mokslininkė įžvelgia dvi pagrindines ateities kryptis: viena – funkcinė, kuri orientuota į imuninės sistemos žemėlapių taikymą klinikinėje praktikoje kaip diagnostikos įrankį, o kita – daugiau fundamentinė, siekianti geriau suprasti navikų gebėjimą manipuliuoti imunine sistema bei kurti naujus terapijos derinius, kurie pašalintų šiuos naviko mechanizmus.
Finansinė parama ir ateities perspektyvos
Tyrimus remia Ateities biomedicinos fondas ir Lietuvos mokslų akademija, įvertinę Agatos Mlynskos darbą prestižine skatinamąja premija. Fondo direktorė dr. Eglė Mažeikė pažymi, kad finansinė parama yra gyvybiškai svarbi jauniems mokslininkams, siekiantiems vystyti personalizuotos medicinos tyrimus Lietuvoje.
Agata Mlynska teigia, kad premija yra ne tik parama, bet ir įvertinimas, kuris motyvuoja siekti aukštumų, kurti komandą bei ieškoti sprendimų, kurie įgyvendintų personalizuotą mediciną kaip kasdienę gydymo praktiką.
Ateities biomedicinos fondas Lietuvoje yra vienintelis, specializuotas personalizuotos medicinos srityje, skatinantis mokslinius tyrimus, mentorystę ir tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant pagerinti visuomenės sveikatą ir gydymo efektyvumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.