Miokardo infarktas dažnai ištinka kai žmogus, manydamas esąs sveikas, patiria staigų širdies kraujotakos sutrikimą, kuris gali būti traumuojantis ir gyvybei pavojingas. Šių įvykių priežastys kartais vadinamos „sekmadienio infarktais” – kai po intensyvios darbo savaitės atostogaujama aktyviai, o organizmas patiria pernelyg didelį krūvį.
Gydytoja kardiologė, medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė primena, kad daug širdies kraujotakos pokyčių išsivysto nepastebimai, o infarktas dažnai yra pirmasis signalas, kad kažkas negerai. Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra svarbiausia mirtingumo priežastis ir dažnai pacientai sužino apie ligos buvimą tik tada, kai ištinka miokardo infarktas, ypač vyresnėje amžiaus grupėje.
Miokardo infarkto rizikos veiksniai ir įspėjimai
Infarkto riziką didina padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, hipertenzija, antsvoris ir nepakankamas fizinis aktyvumas. Dažnai žmonės, kurie patys save laiko sveikais, nežino apie šiuos simptomus, nes jie nepasireiškia jokiais skausmais ar diskomfortu. Todėl gydytoja pabrėžia ankstyvos diagnostikos svarbą – reguliariai tikrintis sveikatą yra būtina širdies ir kraujagyslių ligų prevencija.
Be to, itin svarbus yra įpročių keitimas. Rūkymo atsisakymas, saikingas alkoholio vartojimas, tinkama mityba ir fizinis aktyvumas gali ženkliai sumažinti širdies ligų riziką. Pacientai turėtų žinoti, kad net jei kraujospūdis yra normalus, antsvoris ar padidėjęs cholesterolis yra rizikos faktoriai, kurių nepaisyti negalima.
Kraujagyslių sveikata ir biologinis amžius
Gydytoja paaiškina, kad kraujagyslių būklė nė kiek ne visuomet atitinka žmogaus biologinį amžių. Vieni keturiasdešimtmečiai turi itin nusidėvėjusias kraujagysles, o kai kurių devyniasdešimtmečių kraujagyslės išlieka sveikos. Tai daugiausia priklauso nuo gyvenimo būdo ir genetinių veiksnių.
Aterosklerozė yra pagrindinė priežastis, dėl kurios blogėja kraujagyslių funkcija. Ligai progresuojant, ant kraujagyslių sienelių formuojasi plokštelės, kurios siaurina spindį ir mažina kraujo tekėjimą.
Padidėjęs kraujospūdis šį procesą pagreitina, nes kraujagyslės patiria didesnį mechaninį krūvį.
Kaip pagerinti kraujotaką ir išvengti infarkto?
Be medikamentų, sveikatos specialistė pataria laikytis sveikos gyvensenos principų. Tarp jų svarbiausia yra subalansuota mityba: reikėtų riboti gyvulinius riebalus ir saldumynus, o pagrindinius riebalus rinktis iš aliejų turinčių polinesočiųjų riebalų rūgščių, tokių kaip alyvuogių ar saulėgrąžų aliejus.
Taip pat rekomenduojama didinti fizinį aktyvumą, mažinti antsvorį ir vengti žalingų įpročių. Profilaktikai pravartu naudoti tam tikras augalinės kilmės medžiagas, pavyzdžiui, natokinazę – fermentą, kuris padeda sumažinti kraujo klampumą ir neleidžia formuotis trombams. Ši medžiaga ypač paplitusi Japonijoje, kur gyventojai pasižymi ilgaamžiškumu ir žema širdies ligų sergamumo statistika.
Kita veiklioji medžiaga – monakolinas K, randamas fermentuotuose raudonosios mielės ryžiuose, kuris efektyviai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Lietuvoje jau yra preparatų, sujungiančių natokinazę ir monakoliną K, kurie gali pagerinti kraujotaką, sumažinti trombų riziką ir kontroliuoti cholesterolį vienu metu.
Gyvenimo būdas ir gydytojo vaidmuo
Kardiologė pabrėžia, kad reguliarūs sveikatos patikrinimai ypač svarbūs esant šeiminėms širdies ligų anamnezėms. Vyrai rekomenduojami tikrintis nuo 40–50 metų, moterys šiek tiek vėliau, tačiau anksčiau, jeigu šeimoje buvo anksčiau širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.
Esant didelės rizikos veiksniams, gali būti skiriami vaistai, tačiau tikslas – kuo ilgiau išvengti medikamentų vartojimo per aktyvią profilaktiką ir sveiką gyvenseną.
Širdies ligos yra rimtas iššūkis visuomenei, todėl kiekvienas gali prisidėti prie savo kraujotakos pagerinimo – nuo tinkamos mitybos, reguliarų fizinio aktyvumo iki profilaktinių sveikatos patikrinimų. Ypač svarbu klausytis savo kūno signalų ir laiku kreiptis į specialistus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.