Paulas Workmanas – medicinos tyrimų srities lyderis – daugybę metų skyrė savo karjerą retai ir itin sudėtingai gydyti vėžio rūšiai – chordomai. Šis kaulų vėžys yra nepagydomas ir pasitaiko labai retos formos, paveikiančios apie vieną žmogų iš milijono. Profesoriaus asmeninė patirtis tapo papildoma motyvacija: būdamas 37 metų jis neteko savo mamos, kuri nuo šios klastingos ligos mirė.
Chordoma dažniausiai vystosi stuburo apačioje, dėl ko ankstyvoji diagnozė yra gana sudėtinga. Enos Workman, profesoriaus motinos, atvejis buvo apsunkintas ne tik ligos reta forma, bet ir ilgai besitęsiančiais stipriais nugaros skausmais, kurie ilgai slepia tikrąją ligos priežastį. Šis kaulų vėžys yra ypač pavojingas, nes iki šiol nebuvo efektyvių gydymo galimybių, o kadangi liga retai pasitaiko, jos ištyrimas išliko sudėtingas mokslo straipsnis pabrėžia, kad prieš 36 metus žinių apie chordomos gydymą praktiškai nebuvo, o turimų vaistų nepakako ligos pažabojimui.
Mokslinis atradimas – brachiuris baltymas
Mokslininkams pavyko identifikuoti esminį chordomos vystymosi mechanizmą – baltymą brachiuris, kuris skatina vėžio ląstelių augimą ir daugimąsi organizme. Šis atradimas atvėrė duris potencialiai naujai gydymo strategijai, kuriai tereikėjo vaisto, gebančio tiksliai blokuoti šio baltymo gamybą. Kadangi brachiuris paprastai aktyvus tik embrioninėje žmogaus stadijoje, jo atsinaujinimas sukelia vėžinę ligą.
Profesoriaus Workmano vadovaujama tarptautinė mokslininkų komanda, bendradarbiaudama su Oksfordo ir Šiaurės Karolinos universitetais, pasiekė proveržį naudodami vieną pažangiausių rentgeno spindulių technologijų – Deimantinio šviesos šaltinio sinchrotroną. Šio metodo dėka jie išskyrė kelias ypač svarbias baltymo paviršiaus vietas, kurios gali tapti potencialiu taikiniu kuriant specifinius, veiksmingus vaistus.
Vaistų kūrimas ir ateities perspektyvos
Šiuo metu komanda jau turi keletą perspektyvių junginių, kurie yra naudojami kaip pagrindas kuriant gydymo preparatus, pajėgiančius blokuoti ir naikinti brachiurį. Planuojama, kad naujieji vaistai remsis tikslinio baltymų skaidymo (TPS) sistema – inovatyvia terapine metode, kuri naudoja organizmo natūralias atliekų šalinimo sistemas, kad efektyviai eliminuotų patologinius baltymus.
Profesorius pabrėžė, kad nors šie moksliniai laimėjimai žada didelį proveržį, vis dar reikalingi papildomi tyrimai — pirmiausia atliekami bandymai su gyvūnais, o vėliau – klinikiniai tyrimai su žmonėmis, kurie gali trukti apie penkerius metus. Nepaisant to, jis išreiškė viltį, jog įgyvendinus šį gydymą bus galima žymiai sumažinti mirtingumą nuo chordomos.
Platesnis poveikis onkologijai
Ši inovatyvi gydymo kryptis neapsiriboja tik chordoma – terapinės priemonės galėtų būti efektyvios ir kitų vėžio rūšių atvejais, nes brachiuris atlieka svarbų vaidmenį navikų metastazavime. Tokiu būdu, blokuojant šį baltymą, galima ne tik pristabdyti ligos progresavimą, bet ir užkirsti kelią metastazių formavimuisi kitose kūno vietose.
Asmeninis profesoriaus pasiryžimas ir patirtis
Paulas Workmanas nėra vien tik mokslininkas – jis pats susidūrė su onkologine liga. 2022 metais jam diagnozuotas prostatos vėžys, kuris, laimei, buvo lokalizuotas ir vidutinės rizikos, tad sėkmingai gydomas radioterapija. Ši asmeninė patirtis dar labiau sustiprino jo įsipareigojimą kovoti su vėžio ligomis ir kurti efektyvesnius gydymo metodus, galinčius gelbėti gyvenimus.
Tyrimų metu panaudotos technologijos, tokios kaip kristalografinės fragmentų atranka, leido detalizuoti vaistų sąveikos su brachiuriu vietas ir sukurti tiksliai veikiančius junginius. Tai – sudėtingas, bet pasiteisinantis kelias gydymo inovacijoms kurti.
Profesorius Workmanas pabrėžia, kad šis proveržis yra daugelio mokslininkų iš įvairių šalių bendrų pastangų rezultatas, o jo tikslas – prisidėti prie ligos pažabojimo, kuri pražudė jo motiną. Jis tiki, kad naujos terapijos gali reikšmingai pakeisti chordomos ir galbūt kitų onkologinių ligų gydymo perspektyvas.

Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.




