Maistas užtikrina ne tik mūsų kūno gyvybingumą, bet ir tiesiogiai veikia nuotaiką bei bendrą savijautą. Vilniaus universiteto Sveikatos mokslų instituto direktorius prof. Rimantas Stukas akcentuoja, kad alkis dažnai sąlygoja dirglumą bei neigiamą nuotaiką. „Jeigu žmogus alkanas, jis bus piktas”, – tvirtina profesorius.
Vienas svarbiausių laimės hormono – serotonino – gamybos šaltinių yra žmogaus žarnynas. Jo pagaminimas priklauso nuo sveikų žarnyno bakterijų, kurių maistas yra skaidulinės medžiagos. Todėl rekomenduojama stiprinti žarnyno gerąsias bakterijas vartojant pakankamai daržovių bei šviežių, pilno grūdo produktų, pavyzdžiui, duonos, kruopų ir košių. Moksliniai tyrimai rodo, kad dabartiniai daržovių kiekiai dažnai yra per mažai pakankami, todėl turėtume jų suvartoti dvigubai daugiau nei įprasta.
Profesorius pabrėžia, kad baltųjų miltų batonas nėra tinkamas pasirinkimas, nes trūksta maistingųjų medžiagų, o geriau rinktis juodą duoną, praturtintą kviečių sėlenomis, kuri yra naudingesnė skaidulų šaltinis. Taip pat svarbu vengti maisto produktų, kurie neturi pakankamai skaidulų bei mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, manų košė nėra geras pasirinkimas. Vietoje jos rekomenduojama valgyti tokių kruopų kaip grikiai ar avižiniai dribsniai, kurie pasižymi didesniu maistinės vertės turiniu.
Būtina mėsa ir vitaminas B12
Lietuvoje vyrauja didelis mažakraujystės (anemijos) paplitimas, kuris dažnai susijęs su netinkama mityba. Profesorius skatina suprasti, kad geležis iš augalinės kilmės maisto įsisavinama žymiai prasčiau – beveik tris kartus blogiau nei iš gyvūninės kilmės produktų. Svarbu pabrėžti, kad vitamino B12 organizmui gauti galima tik iš gyvūninės kilmės maisto, ypač jautienos. Šis vitaminas yra būtinas geležies įsisavinimui, kuris būtinas kraujo gamybai. Todėl mityboje svarbu užtikrinti pakankamą vitamino B12 kiekį, kurio iš daržovių gauti neįmanoma. Vegetarams bei veganams rekomenduojama vartoti papildus, kuriuose yra vitamino B12, nes kitaip kyla anemijos rizika.
Profesorius taip pat pataria mėsa valgyti kartu su daržovėmis, pavyzdžiui, bulvių garnyru, nes valgant mėsą su kruopomis geležies įsisavinimas ženkliai blogėja. Tinkama mityba yra raktas siekiant išlaikyti sveiką kraujo kiekį ir stiprią imuninę sistemą.
Marinuotos ir raugintos daržovės – ką rinktis?
Žiemą, kai šviežių daržovių sunkiau rasti, kyla klausimas, ar geriau rinktis marinuotas, ar raugintas daržoves. Prof. R. Stukas pataria pirmiausia rinktis natūraliai raugintas daržoves, nes jos yra vertingas vitamino C šaltinis ir nepakeičiamas imuninės sistemos stiprintojas. Pavyzdžiui, rauginti kopūstai pasižymi dideliu vitamino C kiekiu, labai svarbiu kovojant su virusinėmis infekcijomis šaltojo metų laiku.
Marinuotos daržovės skiriasi savo gamybos būdu, jose dažnai yra pridėta acto ir druskos. Tokias daržoves reikėtų vartoti atsargiai, ypač jei žmogaus virškinamojo trakto gleivinė yra pažeista. Nors šviežios natūraliai raugintos daržovės yra puikus pasirinkimas, marinuotos daržovės gali būti tik raciono įvairovės dalis, bet negali būti laikomos tokio paties poveikio šaltiniu kaip rauginiai.
Kiaušiniai – draugai ar priešai?
Anksčiau kiaušiniai buvo kritikuojami dėl galimos cholesterolio žalos, tačiau šiandien mokslas tai paneigė. Profesorius pabrėžia, kad kiaušinio sudėtyje esančios medžiagos yra subalansuotos ir neskatina rizikos didėti, jei žmogaus mityba yra subalansuota. Nustatyta, jog galima saugiai suvartoti iki 10 kiaušinių per savaitę be neigiamo poveikio sveikatai.
Pusryčiai ir skrandžio sveikata
Profilaktiškai svarbu valgyti pusryčius. Juose rekomenduojamos košės, kurios suteikia lengviau virškinamų angliavandenių dozę. Tai užtikrina energijos tiekimą ir paruošia organizmą dienos darbams. Profesorius pabrėžia, kad rytinis įprotis gerti kavą į tuščią skrandį nėra sveikas – kava dirgina virškinimo trakto gleivinę ir gali sukelti skrandžio diskomfortą bei ilgainiui pažeisti gleivinę.
Patarimas – reikia valgyti saikingai ir neperkrauti skrandžio. Liaudies patarimas palikti šiek tiek vietos skrandyje po valgio remiasi tuo, kad sotumo jausmas ateina ne iš karto, o pasireiškia po maisto virškinimo. Maisto produktai virškinami skirtingu greičiu – angliavandeniai greitai suteikia energijos, o riebalai yra lėtesnis energijos šaltinis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.