Melanoma – viena agresyviausių odos vėžio formų, kuri Lietuvoje kasmet diagnozuojama maždaug 400 žmonių. Gydytoja dermatovenerologė profesorė dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė atkreipia dėmesį į tai, kad ši liga sparčiai plinta, o ankstyvas jos aptikimas gali išgelbėti gyvybę. Tačiau viena iš pagrindinių problemų yra ta, kad melanoma dažnai vystosi be jokio skausmo, todėl žmonės nepastebi pirmųjų ženklų ir per vėlai kreipiasi į gydytojus.
Melanoma ir jos reikšmė ankstyvai diagnostikai
Melanoma dažniausiai suvokiama kaip juodas arba tamsus pigmentinis darinys odoje, kuris kelia nerimą. Visgi visuomenėje egzistuoja klaidingas įsitikinimas, kad bet koks apgalvotas gyvybę gelbstinti vizitas pas gydytoją gali ligą pabloginti ar išplitimą pagreitinti. Profesorė Bylaitė-Bučinskienė griežtai paneigia šį mitą ir pabrėžia, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo efektyvesnis gydymas ir didesnė paciento išgyvenamumo tikimybė.
Pirmieji melanomos požymiai dažnai nepastebimi dėl to, kad neatsiranda skausmas ar kitokie akivaizdūs nemalonūs pojūčiai. Dėl to svarbu atidžiai stebėti odą ir atkreipti dėmesį į naujus odos darinius, pigmentines dėmes ar pakitimus jau esamuose apgamuose.
Kaip atpažinti melanomą ir kada kreiptis į specialistą
Profesorė rekomenduoja bent kartą per metus apsilankyti pas onkodermatologą, ypač atėjus šiltajam sezonui, kai oda tampa labiau atvira saulės spinduliams ir didesnė rizika odos pažeidimams. Vertėtų labai atidžiai įvertinti, ar per pastarąjį laikotarpį neatsirado naujų pigmentinių darinių arba ar esami apgamai neužleidžia greitai vykstančių pokyčių.
Dažniausiai vyrai pirmuosius melanomos požymius pastebi veido srityje, kur auga barzda, nes nuskutus plaukus odos dariniai tampa lengviau matomi. Tuo tarpu nugaros ar kitų sunkiau matomų zonų pakitimai gali likti nepastebėti ilgą laiką, o moterys dažnai nesureikšmina darinių blauzdų ar šlaunų srityje.
Laiku diagnozuota melanoma, ypač pirminėje stadijoje, kai metastazių dar nėra, gydoma chirurginiu būdu, leidžiančiu išgelbėti gyvybę ir ženkliai pagerinti paciento prognozes.
Saulės poveikis ir melanomos rizika
Vienas svarbiausių melanomos rizikos veiksnių – ultravioletinių (UV) saulės spindulių poveikis. Keli keli stiprūs saulės nudegimai, ypač vaikystėje, gali ženkliai padidinti riziką susirgti šia klastinga vėžio forma. Taip pat nuolatinis deginimasis skatina odos vėžio vystymąsi.
Profesorė pataria vengti tiesioginės saulės poveikio, ypač jei siekiama išlaikyti sveiką odą. Jei norisi rudesnio atspalvio, geriau rinktis savaiminio įdegio priemones, nes sveiko natūralaus įdegio kaip tokio nėra. Ilgalaikis ir intensyvus UV spindulių poveikis sukelia odos pažaidas, kurios kaupiasi su laiku ir gali sukelti vėžį.
Labai svarbu, kad tėvai rūpintųsi vaikų apsauga nuo saulės jau nuo mažens, nes žala odai dažnai padaroma būtent ankstyvame amžiuje, o liga gali pasireikšti tik po daugelio metų, kai žmogui sukanka 40–60 metų.
Apsauga nuo saulės – priemonės ir patarimai
Medikai rekomenduoja naudoti apsauginius kremus nuo saulės su SPF 50+ veido, nosies, sprando ir plaštakų srityse, o likusioms kūno dalims – bent SPF 30. Jei praleidžiate daug laiko lauke, svarbu kremą nuo saulės tepti kas 2–3 valandas, o jei vykstate prie vandens, rinktis vandeniui atsparius produktus.
Taip pat rekomenduojama dėvėti apsauginę aprangą, plačiausią skrybėlę ir saulės akinius, kurie apsaugo jautrias vietas nuo UV spindulių. Renkantis apsaugos priemones patogu naudoti specialius SPF pieštukus veidui ar lūpoms, ypač tiems, kurie mėgsta aktyvias lauko veiklas, pavyzdžiui, medžioklę ar žvejybą.
UV spinduliai yra pavojingi visus metus, todėl kremų nuo saulės su tinkamu SPF lygiu rekomenduojama naudoti ištisus metus. Net debesuota diena nereiškia, kad oda nėra veikiama UV spindulių, todėl apsauga būtina visada.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.