Mažakraujystė, kitaip dar vadinama anemija, yra dažna sveikatos problema, kuri dažnai nepakankamai vertinama, tačiau ji gali turėti rimtų pasekmių žmogaus organizmui ir kasdieniam gyvenimui. Nors kai kurie asmenys gali ilgą laiką nesijusti blogai ir nepastebėti jokių aiškių simptomų, anemija gali progresuoti nepastebimai, smarkiai silpnindama organizmo funkcijas ir nulemdama įvairius sutrikimus. Svarbu suprasti, kas yra mažakraujystė, kokie jos požymiai, pagrindinės priežastys ir kada verta kreiptis į gydytoją.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų, anemija serga beveik trečdalis pasaulio gyventojų, o ypač dažnai ši liga pasireiškia moterims, vaikams ir nėščioms moterims. Vaikų iki penkerių metų grupėje sergamumas siekia net 41,4 proc., moterų nuo 15 iki 49 metų – 33,7 proc., o vyrų – apie 11,3 proc. Šios grupės yra labiausiai pažeidžiamos, o nėštumo metu mažakraujystė gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar naujagimio raidos sutrikimai.
„Didžiausią riziką susirgti anemija turi nėščiosios ir vaikai iki 5 metų, todėl šias grupes rekomenduojama aktyviai tirti ir gydyti. Nėštumo metu anemija gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, priešlaikinį gimdymą, o naujagimiams – ilgalaikius raidos sutrikimus“, – teigia sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Alma Astafjeva.
Mažakraujystės tipai ir priežastys
Dažniausiai pasitaikanti mažakraujystės forma yra geležies stokos anemija, sudaranti nuo 50 iki 66 procentų visų diagnozuotų atvejų. Taip pat egzistuoja anemijos formos, kylančios dėl lėtinių ligų, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo. Rečiau pasitaiko hemolizinė, aplastinė anemija arba talasemija.
Itin svarbu atkreipti dėmesį, kad mažakraujystė ne visuomet ką nors primena – dažnai ji gali būti besimptomė ir pastebima tik paskyrus kraujo tyrimus. Todėl kiekvienas žmogus, jaučiantis ilgalaikį, nepagrįstą nuovargį, silpnumą ar kitus nerimą keliančius simptomus, turėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus.
Simptomai ir svarbūs požymiai
Mažakraujystės simptomai gali būti įvairūs ir jų intensyvumas priklauso nuo ligos stadijos. Dažniausias ir pirmasis požymis – nuovargis, kuris yra diagnozuojamas net apie pusę pacientų. Jei nuovargis išlieka nepraėjęs net ir po poilsio, būtina į tai atsižvelgti ir pasitarti su specialistu.
Be nuovargio dažnai pasireiškia blyški oda, bendras silpnumas, galvos svaigimas, padidėjęs širdies plakimas, dusulys, o kai kuriais atvejais gali būti juntamas ir ūžesys ausyse. Vaikams anemija dažnai pasireiškia apetito praradimu, o moterims gali pasireikšti stiprus širdies plakimas ir net alpimo epizodai.
Kai kuriais atvejais gali atsirasti papildomų simptomų, tokių kaip plaukų slinkimas, sausa oda, sumažėjusi atmintis ir koncentracija ar keisti mitybos įpročiai. Folio rūgšties trūkumo atveju dažnai būna galvos skausmai.
Mitybos ir virškinimo sutrikimų įtaka
Mityba vaidina itin svarbų vaidmenį anemijos vystymesi. Pavyzdžiui, per didelis pieno produktų vartojimas gali trikdyti geležies pasisavinimą dėl kalcio pertekliaus. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai riboja mitybą, todėl jų organizme gali trūkti geležies ir kitų svarbių maistinių medžiagų, o tai skatina mažakraujystės atsiradimą.
Virškinimo trakto sutrikimai dar labiau padidina riziką susirgti mažakraujyste. Kraujavimas iš skrandžio erozijų, opų ar hemoroidų yra viena pagrindinių geležies stokos priežasčių. Ypatingas dėmesys skiriamas bakterijai Helicobacter pylori, kuri pažeidžia skrandžio gleivinę ir sutrikdo geležies įsisavinimą.
Taip pat kai kurie vaistai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, gali neigiamai paveikti geležies absorbciją.
Lėtinės ligos ir jų poveikis
Lėtinės ligos yra antra pagal dažnumą anemijos priežastis. Uždegiminiai procesai, kurie lydimi tokių ligų kaip inkstų, žarnyno, širdies, plaučių, autoimuninės, onkologinės ar kraujo ligos, gali trukdyti geležies metabolizmui ir jos tinkamam panaudojimui organizme.
Gydytoja Alma Astafjeva pabrėžia: „Kadangi lėtinės ligos ir jose vykstantys uždegiminiai procesai tiesiogiai veikia geležies apykaitą, tinkamas šių ligų valdymas yra būtina gydymo proceso dalis“.
Helicobacter pylori bakterijos poveikis mažakraujystės atsiradimui ypač aktualus, todėl ją diagnozuoti ir gydyti svarbu, siekiant pagerinti geležies įsisavinimą.
Kaip elgtis įtariant mažakraujystę?
Tikslus ligos nustatymas padeda parinkti efektyviausią gydymo taktiką, todėl laiku atlikti tyrimai ir specialistų konsultacijos yra būtinos norint išvengti rimtų komplikacijų.
Šiuolaikinės medicinos priemonės leidžia ne tik diagnozuoti mažakraujystę ankstyvose stadijose, bet ir efektyviai ją gydyti, užkertant kelią tolesniam ligos progresavimui. Svarbu atkreipti dėmesį į savo savijautą, neignoruoti nuovargio bei kitų simptomų, nes sveikata yra didžiausia vertybė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.