Europoje išeminė širdies liga kasmet nusineša beveik 1,8 milijono gyvybių, sudarydama apie 20 procentų visų mirties atvejų. Ši statistika atskleidžia, kaip didelę reikšmę sveikatos priežiūroje turi širdies ir kraujagyslių ligų prevencija ir ankstyvas jų nustatymas. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Gustienė pažymi, kad pastaraisiais metais Lietuvos gyventojų mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėja, ypač tarp darbingo amžiaus žmonių iki 64 metų.
Teigiami pokyčiai Lietuvos širdies ligų statistikoje
Profesorės Olivijos Gustienės teigimu, per pastaruosius metus 40-64 metų amžiaus vyrų mirštamumas nuo išeminės širdies ligos sumažėjo 23 procentais, o nuo insulto – 27 procentais. Moterys toje pačioje amžiaus grupėje mirė nuo išeminės ligos 25 procentais ir nuo insulto 30 procentų mažiau. Šie pokyčiai siejami su aktyvia Didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientų prevencijos programa, Miokardo infarkto klasterių sistema ir geresne kompensacija medikamentams, mažinantiems cholesterolio lygį kraujyje.
Kaip kontroliuoti cholesterolio poveikį širdies sveikatai?
Cholesterolis yra viena iš svarbiausių širdies ligų rizikos priežasčių. Profesorė pabrėžia, kad pacientams labai svarbu reguliariai stebėti savo cholesterolio rodiklius. Bendrasis cholesterolis virš 8 mmol/l ir MTL („blogasis“) cholesterolis virš 6 mmol/l rodo galimą šeiminę dislipidemiją ir didelę širdies ligų riziką. Sveikiems žmonėms MTL cholesterolis turėtų būti ne didesnis nei 3 mmol/l, o sergantiems arba turintiems daug rizikos veiksnių – net mažesnis nei 1,8 mmol/l.
Profesorė taip pat ragina kreipti dėmesį į šeimos anamnezę, jei pirmos eilės giminaičiams diagnozuota išeminė širdies liga ankstyvame amžiuje. Tokiais atvejais svarbu profilaktiškai tirti širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Rizikos veiksnių mažinimas: gyvenimo būdo ir medicininės priemonės
Siekiant sumažinti širdies ligų riziką, ekspertai rekomenduoja keisti gyvenimo būdą: reguliariai sportuoti bent 30 minučių penkis kartus per savaitę, pasirinkti aerobinę veiklą, o ne vien tik sunkų fizinį darbą.
Taip pat būtina kontroliuoti kraujospūdį, o esant reikalui – vartoti medikamentus, kad būtų ne tik sumažintas pakilęs spaudimas, bet ir užkirstas kelias jo kilimui ateityje.
Mesti rūkyti yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant išvengti širdies ligų. Be to, sergantys cukriniu diabetu turi ypač atidžiai stebėti cholesterolio kiekį ir vartoti skiriamus vaistus, kurie mažina aterosklerozės progresavimą bei stabilizuoja kraujagyslių sieneles.
Miokardo infarkto gydymas ir prevencija Lietuvoje
Lietuvoje veikianti Miokardo infarkto klasterių sistema ženkliai pagerino pacientų išgyvenamumą. Anksčiau rajoninėse ligoninėse mirštamumas nuo infarkto siekė iki 30 procentų, o šiuolaikiniai intervencinės kardiologijos centrai didžiuosiuose miestuose užtikrina greitą ir efektyvų gydymą, sumažindami mirštamumą iki 6-13 procentų – tai atitinka Europos kardiologų draugijos standartus.
Insulto rizika ir jos prevencija
Insultas išlieka viena dažniausiai invalidizuojančių ligų, tačiau jo prevencija yra įmanoma ir prieinama. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Gintarė Vaitkienė akcentuoja, kad insulto rizikos veiksniai yra stresas, rūkymas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, širdies ligos bei aukštas kraujospūdis. Ji pabrėžia, kad aukšto kraujospūdžio nereikia ignoruoti, o jo gydymas svarbus insulto prevencijai.
Pasak gydytojos, insultas dažnai „atsitinka netikėtai“, todėl siekiant sumažinti riziką svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų: rinktis sveiką mitybą, reguliariai būti fiziškai aktyviems, mažinti stresą ir nuolat kontroliuoti kraujospūdį. Pastebima, jog insultą patiriantys pacientai yra vis jaunesni, tačiau šiuolaikinės gydymo priemonės, tokios kaip trombolizė ir trombektomija, gerina išgyvenamumą ir reabilitacijos rezultatus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.