Trumpėjant dienoms ir ilgėjant naktims, prasideda šildymo sezonas, kuris neigiamai veikia mūsų akių būklę. Dėl džiūvančio patalpų oro bei dažnėjančių peršalimo ligų, vis dažniau jaučiame akių paraudimą, perštėjimą ir suprastėjusį matymą. Šie simptomai gali būti susiję su sausų akių sindromu, kuris šiandien tampa itin aktualus dėl šiuolaikinio gyvenimo sąlygų.
Saulės šviesos trūkumas ir šildymo sezonas
Šaltuoju metų laiku šaltas bei sausas oras, dirbtinė patalpų ventiliacija ir plastikiniai langai sukuria nepalankias sąlygas akių drėkinimui. Dėl to akys išsausėja, tampa labiau jautrios infekcijoms, o tai gali lemti junginės uždegimą arba kojunktyvitą. Tokių uždegimų dažnis didėja besikeičiančiais sezonais, kai virusinės ligos smarkiai plinta.
Akių sausumas įvairaus amžiaus žmonėms
Oftalmologė Žaneta Kavaliauskienė pabrėžia, jog sausų akių sindromas kamuoja tiek jaunus, tiek vyresnius žmones. Jaunimą dažniausiai vargina akys dirbant daug prie kompiuterio ar išmaniųjų įrenginių, nes intensyviai žaidžiant ar dirbant mažėja mirksėjimo dažnis, o tai didina akių sausumą. Vyresnių žmonių akių sausumas gali būti susijęs su natūraliu ašarų liaukų veiklos sumažėjimu ir tam tikrų vaistų vartojimu, kurie slopina liaukų sekreciją.
Taip pat akių sausumas yra dažnas lėtinių sisteminių ligų palydovas. Net sveiki vaikai, ilgai žaidžiantys kompiuterinius žaidimus prastai apšviestoje aplinkoje, gali patirti akių nuovargį ir paraudimą. Šiuolaikinės technologijos, nors ir palengvina kasdienį gyvenimą, turi ir neigiamą poveikį mūsų regėjimo sveikatai.
Akys – reikalinga ne tik kasdienė priežiūra, bet ir papildomas drėkinimas
Dirbtinės ašaros tapo neatsiejama akių priežiūros dalimi tiems, kurie daug laiko praleidžia prie ekranų. Jas rekomenduojama naudoti profilaktiškai, nepriklausomai nuo metų laiko.
Ypač svarbu papildomai drėkinti akis prasidėjus šildymo sezonui, kai akių sausumas ir padidėjęs jautrumas šviesai, vėjui tampa ryškesni.
Dažnas akių sausumo simptomas darosi itin intensyvus dienos pabaigoje, nes būna pažeidžiama ne tik ašarų pagrindinė sudedamoji dalis, bet ir lipidinis sluoksnis, kuris apsaugo akies paviršių. Tokiu atveju atsiranda skausmas, sunku praverti akis net ryte.
Jei akių diskomfortas užsitęsia, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes laiku nediagnozuotos ir negydomos akių ligos gali sukelti rimtų pasekmių regėjimui.
Kaip išvengti akių diskomforto – profilaktika ir tinkama aplinka
Vienas svarbiausių akių sveikatos palaikymo žingsnių yra tinkama aplinka. Šviesos kokybė ir jos kiekis turi būti optimali. Žiūrint televizorių, būtina užtikrinti bent minimalų apšvietimą patalpoje, nes per didelis kontrastas tarp ekrano ir aplinkos gali varginti akis. Ilgalaikio darbo prie monitoriaus metu rekomenduojama kas 30 minučių daryti pertraukėles ir žvilgsnį nukreipti į tolimą objektą. Tai padeda sumažinti akių įtampą ir nuovargį.
Taip pat rekomenduojama bent trumpam pakeisti darbo aplinką – pasivaikščioti ar tiesiog praleisti laiko lauke, siekiant paskatinti akių poilsį bei sumažinti nuovargį.
Vitaminai ir maistinė vertė akims
Sveika, visavertė mityba yra būtina akis aprūpinti reikalingomis medžiagomis. Vaisiai, daržovės bei maistas, kuriame gausu omega rūgščių, padeda palaikyti normalų akies funkcionalumą, ypač voko kraštų liaukų darbą bei ašarų plėvelės būklę.
Šaltuoju metų laikotarpiu – spalio–lapkričio arba kovo–balandžio mėnesiais – naudinga profilaktiškai vartoti kompleksinius vitaminus akims, kuriuose yra antioksidantų ir mikroelementų, svarbių regėjimo funkcijai palaikyti.
Liuteinas – svarbus akims pigmentas
Harvardo universiteto mokslininkai pabrėžia liuteino naudą, kuris yra natūralus pigmentas randamas daugiausia žaliose ir geltonose daržovėse bei vaisiuose. Liuteino absorbcija į makulą (geltonąją dėmę) padeda apsaugoti akis nuo kenksmingos ultravioletinės ir dirbtinės šviesos, ypač svarbios šiandien, kai daug laiko praleidžiame prie ekranų.
Rekomenduojama kasdien su maistu gauti bent 6 mg liuteino, o idealu – apie 10 mg. Didžiausi šio pigmento šaltiniai yra špinatai, brokoliai, žaliosios salotos, žirneliai, pupelės, geltonosios paprikos, šparagai, žiediniai kopūstai, kukurūzai, pomidorai, morkos bei petražolės.
Jei mityba ne visada pilnavertė ir pakankama, galima papildomai vartoti maisto papildus su liuteinu ir kitais svarbiais vitaminais bei mikroelementais, kurie padeda išsaugoti regėjimą, mažina šviesos jautrumą bei stiprina akių audinius. Rinkdamiesi tokius preparatus atkreipkite dėmesį į jų sudėtį – geriausiai tinka tie, kuriuose yra liuteino, vitamino A, B grupės vitaminų, cinko oksido ir omega rūgščių.
Taip pat moksliniai tyrimai rodo, kad didesnis liuteino kiekis (apie 30 mg per dieną) organizme lemia didesnę koncentraciją ir geresnį apsauginį poveikį regėjimui.
Visų pirma, norint išsaugoti akis sveikas ir gerai matyti, svarbu tinkamai rūpintis kasdieniu akių drėkinimu, užtikrinti reikiamą poilsį, vengti akių perkrovos ir rinktis maistą, kuris padeda palaikyti akių sveikatą ir funkcinalumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.