Regėjimo sutrikimai nebeapsiriboja tik senyvo amžiaus žmonėmis. Ši problema vis dažniau pasireiškia ir jaunimui bei vaikams, o tai daugiausia lemia šiuolaikinis gyvenimo būdas, kaltinant ilgas valandas prie kompiuterių, telefonų ir kitų ekranų. Nuolatinis žvilgsnis į artimus objektus ir nedidelis laiko praleidimas lauke neigiamai veikia akies struktūras ir regėjimą. Lietuvos gyventojų sveikatos statistikoje atskleista, kad beveik pusė 15 metų ir vyresnių gyventojų turi regos sutrikimų, todėl svarbu žinoti, kaip apsaugoti akis ir išsaugoti gerą regėjimo kokybę.
Jauni žmonės ir regėjimo problemos
Medicinos mokslų daktarė Vitalija Ligeikaitė pabrėžia, kad regėjimo prastėjimas dažnai įvyksta palaipsniui ir kartais lieka nepastebėtas. Nors prastėjantis regėjimas yra natūralaus senėjimo proceso dalis, vis daugiau jaunų žmonių susiduria su trumparegyste bei kitokiais regos sutrikimais. CDC duomenimis, regėjimo problemos yra tarp dažniausiai pasitaikančių suaugusiųjų sveikatos negalavimų, taip pat dažni ir vaikų tarpe. Šiuolaikinis gyvenimo būdas riboja žiūrėjimą į tolį, perkrauna akis nuolat žiūrint į artimus ekranus, o tai sukelia tinklainės pertempimą ir akies obuolio padidėjimą – pagrindinę trumparegystės priežastį.
Akių sausumas – aktuali problema
Akių sausumas šiandien tampa visuotine problema, kurią skatina ne tik ekrano laiko trukmė, bet ir aplinkos sąlygos – oro kondicionieriai, mažas drėgmės lygis patalpose ir oro tarša miestuose. Ašarų plėvelė, natūraliai drėkinanti ir sauganti akis, išbalansuojama, todėl išsausėję akies paviršiai tampa jautrūs ir pažeidžiami. Dėl to jaučiamas paraudimas, perštėjimas, gerokai sumažėja akių atsparumas aplinkos poveikiui, o regos kokybė gali blogėti. Šie simptomai rodo, kaip svarbu tinkamai rūpintis akių drėgmės palaikymu ir apsauga.
Kaip apsaugoti akis ir regėjimą iš vidaus?
Be regėjimo tikrinimo specialistų kabinetuose, dažnesnių pertraukėlių nuo ekranų ir daugiau laiko praleidžiant lauke, itin svarbu vartoti akis maitinančias medžiagas.
Liuteinas, gamtinis pigmentas, randamas daugiausia geltonos ir žalios spalvos daržovėse, atlieka svarbų vaidmenį apsaugant akis nuo kenksmingos saulės spinduliuotės, ypač nuo mėlynosios šviesos. Žmogaus tinklainėje, konkrečiai geltonojoje dėmėje, liuteinas ir zeaksantinas veikia kaip natūralūs apsauginiai filtrai, padedantys išlaikyti regėjimo aštrumą ir spalvų suvokimą.
Liuteino organizmas pats nesintetina, jis turi būti gaunamas su maistu. Populiariausi liuteino šaltiniai yra špinatai, brokoliai, kukurūzai, salotų lapai, petražolės, žirneliai ir geltonosios paprikos. Tačiau vidutinis liuteino suvartojimas Vakarų šalyse dažnai yra žymiai mažesnis nei rekomenduojamas apsaugos lygis, todėl medikė rekomenduoja papildomus maisto papildus, pavyzdžiui, „Liuberin + Lutein“, kuriuose yra didelė liuteino ir zeaksantino koncentracija.
Praktiniai patarimai regėjimui išsaugoti
Sveikas regėjimas yra svarbi gyvenimo kokybės dalis, todėl būtina skirti tam pakankamai dėmesio. Reguliarus regos tikrinimas, akių mankštos, laiko praleidimas lauke, tinkama akių apsauga nuo dirbtinės mėlynosios šviesos – visa tai padeda išvengti arba pristabdyti regos prastėjimą. Net trumpas kas valandą darytas pertraukas žvilgsniui nukreipti į tolį ir poros minučių poilsis leidžia sumažinti akių įtampą. Subalansuota mityba, turtinga liuteinu ir kitais svarbiais antioksidantais, padės akims išlikti sveikoms ilgus metus.
Puoselėjant akis ir laikantis šių rekomendacijų galime ženkliai sumažinti regos sutrikimų riziką tiek jauname, tiek vyresniame amžiuje ir džiaugtis aiškiu bei ryškiu regėjimu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.