Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie cukraus vaidmenį vėžinių ląstelių gyvybės palaikymo ir jų plitimo procese. Ne tik įprastas cukrus, bet ir gliukozė, gaunama iš įvairių produktų – šviežių ar džiovintų vaisių, bulvių, miltų, ryžių ir kitų krakmolingų produktų, turi įtakos vėžio vystymuisi. Organizme krakmolas taip pat virsta cukrumi, todėl jo vartojimas gali skatinti vėžinių ląstelių dauginimąsi.
Ši teorija nėra nauja: dar prieš daugiau kaip 80 metų ją paskelbė žymus vokiečių biochemikas O. Warburgas, kuris pastebėjo, kad sveikos ląstelės energiją gamina naudodamos deguonį, o vėžinės ląstelės gauna energiją glikolizės būdu, kuris nereikalauja deguonies. 1966 metais savo paskaitoje Nobelio premijos laureatams jis pabrėžė, kad pagrindinė vėžio priežastis yra pakeistas energijos gaminimas – cukraus fermentacijos procesas vietoje normalios ląstelių kvėpavimo.
Ši mokslinė įžvalga paaiškina, kodėl vėžinėms ląstelėms reikalingas cukrus, o sveikos ląstelės gali gaminti energiją ir iš baltymų bei riebalų. Dėl to mitybos ekspertai rekomenduoja mažinti lengvųjų angliavandenių vartojimą, ypatingai tų, kurie greitai didina cukraus koncentraciją kraujyje.
Mitybos svarba vėžio prevencijoje
Gamtos mokslų daktaras ir biologas F. Coy’us, tyrinėjęs vėžio metabolinius procesus, išskiria maisto produktų glikeminį indeksą (GI) kaip svarbų veiksnį kontroliuojant cukraus kiekį kraujyje. GI parodo, kaip greitai po valgio padidėja cukraus kiekis kraujyje. Aukšto GI maisto produktai (daugiausia krakmolingi valgymai, saldūs vaisiai) sukelia greitą ir didelį cukraus šuolį, išprovokuodami insulino išsiskyrimą, kuris gali skatinti vėžio ląstelių augimą.
Priešvėžinė mityba rekomenduoja riboti aukšto GI produktų vartojimą ir rinktis žemo ar vidutinio GI maisto produktus, kurie padeda palaikyti ilgesnį laiko tarpą pastovų cukraus kiekį kraujyje. Toks maitinimosi būdas ne tik prisideda prie vėžio prevencijos, bet ir gerina bendrą sveikatą bei energetinius organizmo resursus.
Kokie produktai rekomenduojami ir kurių reikėtų vengti?
F. Coy’us akcentuoja baltymų, gerųjų riebalų bei skaidulinių medžiagų vartojimo svarbą. Rekomenduojama valgyti įvairią mėsą, žuvį, paukštieną, jūros gėrybes ir kiaušinius, taip pat nekrakmolingas daržoves, žalumynus ir grybus. Gerųjų riebalų šaltiniai yra avokadai, alyvuogių, kokosų aliejus bei riebi žuvis, tokia kaip lašiša. Verta pažymėti, kad tokia mityba palaiko stabilų cukraus lygį ir stiprina imuninę sistemą.
Vaisių pasirinkimas turėtų būti atsargus: kasdien tinka vengti saldžių vaisių, išskyrus citrinas, avokadus ir nesaldžias uogas, kurias geriausia vartoti sezoniniu laikotarpiu ir mažomis porcijomis. Vidutinio ir žemo GI vaisiai, tokie kaip greipfrutai, obuoliai ar apelsinai, rekomenduojami retkarčiais ir nedideliais kiekiais.
Siekiant išvengti vėžio, ekspertai pataria riboti cukraus vartojimą ir kontroliuoti glikeminių svyravimų kiekį, kuris dažnai susijęs su mitybos įpročiais. Balansuojant angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekį bei pasirenkant tinkamus produktus, galime ženkliai prisidėti prie savo sveikatos išsaugojimo ir ligų prevencijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.