Sveika mityba ir fizinis aktyvumas yra kertiniai veiksniai, užtikrinantys gerą žmogaus sveikatą ir prevenciją nuo daugelio lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, širdies ligos, insultas ar net vėžys. Pasaulio sveikatos organizacija nuolat pabrėžia, kad prasta mityba ir fizinio aktyvumo stoka šiuo metu yra vienos pagrindinių grėsmių globaliai žmonių sveikatai. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprasta – tiesiog reikia maitintis kokybiškiau ir daugiau judėti, tačiau realybė yra sudėtingesnė.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos 2016 metų duomenys atskleidžia, kad kas šeštas europietis kenčia nuo nutukimo – tai rimta problema, kuri žymiai padidina lėtinių ligų riziką. Be to, apie ketvirtadalis pasaulio suaugusiųjų nevykdo pakankamai fizinių veiklų, kurios yra būtinos organizmo gerovei palaikyti. Tyrėjai fizinio aktyvumo trūkumą laiko tiek pat pavojingu sveikatai kaip rūkymą, diabetą ar širdies ligas. Patariama mažiausiai 20 minučių per dieną skirti mėgstamai fizinei veiklai, pavyzdžiui, vaikščiojimui, bėgiojimui ar plaukimui, siekiant išlaikyti organizmo gyvybingumą ir sveikatą.
Sveikos mitybos svarba ir jos iššūkiai
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje ir visame pasaulyje su maistu susiję įpročiai ženkliai pasikeitė. Išaugo greito maisto bei saldumynų, kuriuose gausu cukraus ir druskos, vartojimas, o mėsos produktai dažnai būna su papildomais antibiotikais, kurie gali sukelti hormoninius pokyčius organizme. Kauno technologijos universiteto mitybos specialistas dr. Artūras Sujeta pabrėžia, kad šie pokyčiai veikia mūsų sveikatą ir išryškina dar vieną priežastį, kodėl reikia atidžiau rinktis mitybą.
Kokie maisto produktai yra reikalingi organizmui?
Sveikas maistas turi aprūpinti organizmą visomis reikalingomis medžiagomis – baltymais, riebalais, angliavandeniais, mineralais ir vitaminais. Dr. A. Sujeta rekomenduoja rinktis produktus, kuriuose gausu naudingų medžiagų, tokių kaip obuoliai, brokoliai, graikiniai riešutai, avokadai, džiovinti vaisiai bei alyvuogių aliejus. Be to, labai svarbi yra pakankama skaidulų suvartojimo norma, kuri padeda gerinti virškinimą ir palaiko organizmo funkcijas.
Skaidulų galima gauti per vaisius, daržoves ir viso grūdo duoną, kuri turėtų būti įtraukta į kasdienės mitybos racioną.
Funkcionalusis maistas, kurį sudaro produktai su papildomomis veikliosiomis medžiagomis, taip pat yra svarbi šiuolaikinės mitybos dalis. Tokie maisto produktai prisideda ne tik prie optimalios sveikatos, bet ir užtikrina gerą savijautą bei atitinka sveikos mitybos reikalavimus. KTU profesorius Rimantas Petras Venskutonis teigia, kad funkcionalusis maistas yra XXI amžiaus maisto technologijų pažanga, kuri reiškia platesnį požiūrį į maitinimą ir sveikatą.
Kava su pienu ir cukrumi – užkandžio vaidmuo
Įdomu tai, kad net kavos su pienu ir cukrumi vartojimas organizmui gali turėti užkandžio vaidmenį. Dr. A. Sujeta rekomenduoja po tokio gėrimo nevalgyti kelias valandas, kad organizmo gliukozės kiekis kraujyje normalizuotųsi. Taip išvengiama papildomo streso organizmui ir palaikoma subalansuota medžiagų apykaita.
Kaip pradėti judėti ir sportuoti?
Dabartiniame gyvenimo rate mes sportuojame ir judame maždaug keturis kartus mažiau nei prieš šimtą metų. Fizinis aktyvumas yra toks pat svarbus kaip ir mityba – kad smegenys, širdis ir kiti organai funkcionuotų optimaliai, žmogus turi būti fiziškai aktyvus. Rekomenduojama 18-64 metų amžiaus suaugusiems bent 150 minučių vidutinio intensyvumo arba 75 minutes intensyvios fizinės veiklos per savaitę. Tai gali būti spartus vaikščiojimas, dviračio mynimas, bėgimas ar kitos mėgstamos veiklos.
Labai svarbu pažymėti, kad sportuoti gali ir turi visi – nepaisant amžiaus. Nesvarbu, ar esi vaikas, ar senjoras, judėjimas – būtina sveiko gyvenimo dalis. Fizinis aktyvumas nereikalauja specialių sąlygų, netgi gyvenant mažuose butuose ar daugiabučiuose, galima rasti laiko ir galimybių pasportuoti. Dr. A. Sujeta pabrėžia, jog pradėti reikia nuo mažų žingsnių, išsikelti realius tikslus ir palaipsniui didinti aktyvumą, taip išlaikant motyvaciją ir išvengiant nusivylimo.
Aukštosios mokyklos, kaip Kauno technologijos universitetas, taip pat skatina jaunimą rūpintis savo sveikata, teikdamos galimybę nemokamai sportuoti ir gauti konsultacijas sporto bei mitybos klausimais įvairiose universiteto sporto klubuose.
Apibendrinant galima teigti, kad tiek subalansuota mityba, tiek reguliarus fizinis aktyvumas yra kertiniai ilgalaikės sveikatos pagrindai. Tinkamas suvokimas, kaip valgyti ir judėti, o taip pat žinojimas smulkmenų, pavyzdžiui, kaip elgtis po kavos su pienu ir cukrumi, yra visa tai, kas gali padėti išvengti rimtų sveikatos sutrikimų ir džiaugtis geresne gyvenimo kokybe.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.