Kalis yra vienas iš svarbiausių organizmo mineralų: jis reguliuoja nervų impulsus, raumenų susitraukimus ir širdies ritmą. Dėl nepakankamo kalio kiekio gali atsirasti įvairūs, kartais net „paslaptingi“ simptomai – nuo nuolatinės nuovargio būsenos iki virškinimo sutrikimų ar širdies ritmo pokyčių. Ekspertai perspėja, kad daug žmonių, ypač gyvenančių su perdirbto maisto pertekliaus dieta ir padidintu druskos vartojimu, gali nejausti ir nežinoti apie šio mineralo trūkumą, nors jis reikšmingai veikia sveikatą.
Kokie simptomai įspėja?
Simptomai gali būti subtilūs arba ryškūs. „Kalio trūkumas yra labai dažnas”, – sako Johnas Youngas, tyrėjas iš Teesside universiteto. – Taip daugiausia yra dėl prastos mitybos – gausaus itin perdirbto maisto ir druskos vartojimo, taip pat dėl informuotumo stokos. Jei kalio kiekis nėra itin mažas ir žmogus neturi su širdimi ar inkstais susijusių sveikatos problemų, mažai tikėtina, kad jam bus nustatytas šis sutrikimas.”
Profesorius Youngas taip pat aiškina: „Kai žmogui trūksta šiek tiek kalio, jo simptomai yra mėšlungis, dažnai kojų pirštuose, vidurių užkietėjimas, jie gali atrodyti įsitempę, o kai kurie žmonės taip pat skundžiasi galvos skausmais, – sako profesorius Youngas. – Tačiau žmogui, kuriam yra stiprus trūkumas – o tai iš tiesų gana dažna – gali pasireikšti į delyrą panašūs simptomai, prislėgta nuotaika, taip pat poveikis širdžiai, pavyzdžiui, širdies permušimai. Taip pat tikėtini virškinamojo trakto simptomai ir galimi kvėpavimo sutrikimai.” Šie požymiai rodo, kad reikėtų įvertinti mitybą ir, esant būtinybei, kreiptis į gydytoją.
Kiek reikia ir iš kokių produktų gauti?
NHS ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija suaugusiesiems yra apie 3500 mg kalio per parą. Nacionalinės apklausos rodo, kad nemaža dalis žmonių nesiekia šios ribos: apie 10 proc. vyrų ir 24 proc.
moterų Jungtinėje Karalystėje negauna rekomenduojamo kiekio, o trečdaliui paauglių taip pat trūksta kalio. Moksliniai tyrimai sieja didesnį kalio suvartojimą su sumažėjusia širdies ligų ir insulto rizika – net 20–24 proc. mažesne rizika įvairiuose stebėjimuose.
Ekspertai pabrėžia, kad kalio šaltiniai yra įvairūs: kepta bulvė su lupena (apie 600 mg pusėje), bananas (apie 500 mg), puodelis špinatų (apie 450 mg), taip pat pupelės, jogurtas, tunas ir vaisių sultys. „Druskos vartojimo mažinimas yra labai svarbus norint palaikyti tinkamą kalio lygį”, – sako profesorius Johnas Youngas. Vietoj perdirbtų užkandžių verta rinktis natūralius produktus ir įtraukti daugiau daržovių bei ankštinių kultūrų į kasdienę mitybą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Tam tikroms grupėms – vartojantiems diuretikus, sergantiems inkstų ligomis, turintiems dažnų vėmimų ar viduriavimo epizodų, taip pat asmenims su valgymo sutrikimais ar alkoholio piktnaudžiavimu – rizika yra didesnė. Paprastiems simptomams dažniausiai užtenka mitybos korekcijų, tačiau rimtesni požymiai reikalauja profesionalios pagalbos. „Jei jaučiate krūtinės skausmą arba galvos svaigimą po lengvo fizinio krūvio, pavyzdžiui, lipant laiptais, turėtumėte kreiptis į šeimos gydytoją, – sako profesorius Youngas. – Tačiau daugumai žmonių šie simptomai turėtų būti įspėjimas, kad jų mityba nėra visiškai tinkama.” Diagnostikai gali prireikti kraujo tyrimo, kad būtų nustatytas tikslus kalio lygis.
Trumpai tariant: atkreipkite dėmesį į kūno signalus, mažinkite druską, įtraukite kalio turinčius maisto produktus ir pasitarkite su gydytoju, jei simptomai kartojasi arba stiprėja.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.