Tuleino universiteto ir JAV Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto mokslininkų atliktas stebėtinumas parodė, kad kava gali prisidėti prie ilgaamžiškumo – tačiau svarbiausias faktorius nėra išgertas kiekis, o laikas. Tyrime dalyvavo 40 725 asmenys, jų įpročiai ir sveikatos rodikliai buvo stebimi beveik dešimt metų. Analizė parodė, jog tie, kurie gėrė kavą tik ryte, turėjo reikšmingai mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir mažesnį bendrą mirtingumą.
Konkrečiai, ryte vartojantiems kavą rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo apie 16 proc., o bendras mirtingumas – apie 31 proc. Įdomu, kad žmonės, kurie visiškai nevartojo kavos (maždaug pusė tyrimo dalyvių), neturėjo jokio reikšmingo skirtumo nei geresnės, nei blogesnės sveikatos rodiklių, palyginti su kitais. Tyrimo autoriai pabrėžė, kad rezultatai išliko stabilūs net ir atsižvelgus į kitus gyvenimo būdo veiksnius, o išgertos kavos kiekis statistikinių rezultatų reikšmingai nepakeitė – lemiamas buvo paros laikas.
Kodėl paros laikas yra toks svarbus?
Mokslininkų manymu, prie šio reiškinio prisideda cirkadiniai ritmai ir hormonų pusiausvyra. Kofeinas veikia centrinę nervų sistemą ir gali sutrikdyti miego bei budrumo ciklus, jei vartojamas ilgiau per dieną ar vakare. Tyrimo autoriaus daktaro Lu Qui žodžiais: “Tai pirmasis tyrimas, tikrinantis kavos vartojimo modelius ir jų poveikį sveikatai. Paprastai mes neduodame patarimų dėl kavos vartojimo laiko, bet galbūt ateityje mums vertėtų apie tai pagalvoti“, – išsakė Lu Qui.
Kai kofeinas sutrikdo natūralų melatonino sekrecijos rytmą arba pailgina budrumo fazę, kenčia miego kokybė. Ilgalaikiai miego sutrikimai siejami su didesniu oksidaciniu stresu, uždegiminiais procesais ir padidėjusiu kraujospūdžiu – visi šie veiksniai yra svarbūs širdies ir kraujagyslių ligų rizikai. Todėl ekspertais siūloma, kad kavos vartojimas būtų sutelktas į ryto valandas, leidžiant organizmui natūraliai pereiti į vakarinės ramybės ir miego būseną be papildomo stimuliavimo.
Reikia pabrėžti, kad tai – stebimas (observacinis) tyrimas, todėl jis negali be išimties įrodyti priežastinio ryšio. Nors autoriai kontroliavo daugelį galinčių įtakoti veiksnių, vis tiek lieka galimybė, kad gyvenimo būdo niuansai ar kiti elgesio skirtumai prisideda prie pastebėtų skirtumų. Todėl rekomendacijos turėtų būti praktiškos ir individualizuotos: jei kavos vartojimas vėlyvą popietę ar vakarą nepažeidžia miego ir sveikatos rodiklių, griežtų apribojimų nebūtina laikytis, tačiau daugumai žmonių verta riboti kofeiną iki ryto valandų.
Galiausiai, tyrimas atveria kelią platesnėms diskusijoms apie mitybos ir dienotvarkės sąveiką su cirkadiniu ritmu. Ateities tyrimai galės patikslinti, kurie kavos vartojimo modeliai yra saugiausi skirtingo amžiaus ir sveikatos būklės žmonėms, o kol kas – paprasta taisyklė: jeigu siekiate maksimalios naudos sveikatai, kavą geriau palikti ryte.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.