Pernai Lietuvoje mirė apie 40,1 tūkst. žmonių – tai 964 mirties atvejais mažiau nei 2016 metais. Higienos instituto surinkti duomenys rodo, kad gyventojų mirties priežasčių struktūra iš esmės nekinta: trys pagrindinės priežastys sudarė didžiąją dalį visų mirčių.
Pagrindinės mirties priežastys
Kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys pernai sudarė apie 83 proc. visų registruotų mirčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusiųjų (56,1 proc.), nuo piktybinių navikų – 19,9 proc., o išorinės mirties priežastys sudarė apie 7 proc. Šie rodikliai atspindi ilgalaikes tendencijas ir pabrėžia prioritetines sritis, kuriose reikalingos ir toliau aktyvios sveikatos politikos bei visuomenės prevencinės priemonės.
Lyčių ir amžiaus skirtumai
Duomenys taip pat atskleidžia reikšmingus skirtumus tarp vyrų ir moterų. Dešimtadalis visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių priežasčių. Iš daugiau nei 2 tūkst. tokių mirčių 56,7 proc. buvo dėl nelaimingų atsitikimų – eismo įvykių, kritimų, paskendimų, o 29,2 proc. – dėl savižudybių. Išorinių priežasčių atveju rizika vyrams buvo maždaug 2,6 karto didesnė nei moterims.
Moterų mirties struktūra turėjo savų ypatybių: kraujotakos ligos sudarė 63 proc. moterų mirčių, piktybiniai navikai – 17,3 proc., virškinimo sistemos ligos – 4,6 proc. Išorinių priežasčių dėl visų moterų mirčių pernai mirė 773 moterys (3,7 proc.).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į vaikų mirtingumą: 2017 m. nuo vienerių iki pilnametystės amžiaus mirė 91 vaikas. Tarp jų 44 proc. mirties priežasčių buvo išorinės, 17,6 proc. – piktybiniai navikai, 15,4 proc. – nervų sistemos ligos, o 8,8 proc. – įgimtos formavimosi ydų. Kūdikių mirtingumą daugiausia lėmė perinatalinio laikotarpio ligos (34,1 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (32,9 proc.).
Prevencijos galimybės ir išvados
Atsižvelgiant į tai, kad kraujotakos ligos ir vėžys lemia didžiąją dalį mirtingumo, prioritetas turi būti skiriamas prevencijai: sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui, rūkančiųjų mažinimui, alkoholio vartojimo kontrolei ir ankstyvajai ligų diagnostikai.
Kraujotakos ligų mažinimas reikalauja plataus pobūdžio priemonių – nuo išsilavinimo ir gydymo paslaugų prieinamumo iki kontrolės programų dėl arterinės hipertenzijos ir hiperlipidemijos.
Išorinių priežasčių srityje būtina toliau gerinti saugumo priemones keliuose, darbo vietose ir viešose erdvėse, stiprinti prevencines programas, orientuotas į savižudybių prevenciją ir skubios medicinos priežiūros kokybę. Kūdikių ir vaikų mirtingumo mažinimui svarbu investuoti į perinatalinę priežiūrą, ankstyvąją diagnostiką ir specialistų parengimą.
Apibendrinant, Higienos instituto duomenys rodo, kad nors Lietuvos mirties priežasčių struktūra išlieka stabili, yra aiškios galimybės mažinti mirtingumą taikant išsamią prevenciją, efektyvią ankstyvąją diagnostiką ir tikslines intervencijas skirtingoms gyventojų grupėms.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.