Siūlomi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pakeitimai, leidžiantys griežčiau taikyti nuobaudas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui padarytą žalą, sukėlė didelį pasipiktinimą gydytojų ir sveikatos organizacijų bendruomenėje. Pagal ministerijos pateiktą įstatymų paketą Valstybinė ligonių kasa (VLK) galėtų skirti pinigines baudas, priteisti žalos atlyginimą ir laikinai drausti gydymo įstaigoms sudaryti sutartis su VLK. Kritikai teigia, kad tokios priemonės gali smarkiai paveikti pacientų prieigą prie paslaugų, ypač regionuose.
Siūlomos sankcijos
Pagal parengtą tvarką pažeidimus padariusioms įstaigoms galėtų būti taikomos piniginės baudos arba reikalaujama atlyginti patirtą žalą. Taip pat numatoma drausti dviem metams sudaryti paslaugų sutartis su VLK, o Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT) būtų įgaliota vykdyti papildomą priežiūrą. VLK direktorius teigia, kad tikslas – užkirsti kelią sisteminiams piktnaudžiavimams ir mažinti biudžeto nuostolius: „Manome, kad tai taupys pacientų pinigus, galėsime atlikti daugiau iš tiesų reikalingų paslaugų, o įstaigas atgrasys nuo gudravimų“. Be to, jis pabrėžė: „Manome, kad baudų skyrimas atgrasytų nuo paslaugų prirašinėjimo“.
Regionų paslaugų prieinamumas ir rizikos
Tačiau medikų atstovai ir pacientų organizacijos įspėja, kad sankcijos gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė ragina įvertinti regioninį kontekstą: „Išties yra miestelių, kur veikia tik kelios įstaigos, kai, pavyzdžiui, du trečdaliai paslaugų yra suteikiama privačiose šeimos klinikose. Ir jeigu viena ar dvi yra uždaromos dėl tam tikrų pažeidimų, tai kas nukenčia? Nukenčia pacientas“. Apribojus galimybes sudaryti sutartis, pacientams gali tekti vykti toliau arba laukti ilgesnių eilių, o tai ypač pavojinga lėtinių ir onkologinių ligonių gydyme.
Profesinių organizacijų ir gydytojų reakcija
Daugiau nei šimtas sveikatos organizacijų kreipėsi į Seimą, prašydamos nepritarti pataisoms, o profesinės sąjungos teigia, kad įstatymų rengimo procese nebuvo pakankamo bendradarbiavimo.
Šeimos gydytojų profsąjungos pirmininkė atkreipė dėmesį į netyčinių klaidų galimybę: „Klaidų visi padaro, bet už tai gauti administracinę baudą ir turėti baustumą, nežinau, ar medikai norėtų. Nes klaidos tikrai atsitinka pas visus”. Tokios pastabos kelia klausimą, kaip skirstyti tyčinius ir netyčinius nusižengimus bei kaip užtikrinti teisingą sankcijų taikymą be pasėkmių pacientams.
Ministerijos argumentai ir tolimesnis kelias
Ministerija aiškina, kad dabartinė teisėkūra neturi pakankamų atgrasančių priemonių, o griežtinimai yra reakcija į VLK kontrolės metu „kasmet fiksuojamą vis didesnę žalą PSDF biudžetui“ ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą korupcijos rizikos analizę. VLK vadovas taip pat pabrėžia, kad sankcijos nebus taikomos už pavienius, atsitiktinius nusižengimus: „Niekada už tokias pavienes, atsitiktines klaidas mes nebaudėme ir neketiname bausti. Priešingai – VLK iniciatyva buvo įvesta nusižengimo mažareikšmiškumo sąvoka medicinoje, kad dėl smulkmenų mums nereikėtų kabinėtis”. Vis dėlto Seime laukia intensyvios diskusijos, o sprendimai turės rasti pusiausvyrą tarp atsakomybės už PSDF lėšų naudojimą ir nepertraukiamos pacientų prieigos prie sveikatos paslaugų.
Galutiniai teisės aktų pakeitimai priklausys nuo tolesnių parlamentarinių debatų, ekspertų įvertinimų ir socialinių partnerių įtraukimo į sprendimų priėmimą. Kritikai ragina surengti atvirą apvalų stalą, kad rastas sprendimas užtikrintų tiek biudžeto apsaugą, tiek pacientų interesus.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.