Praėjusiais metais pusės iškeliavusių anapilin gyvybę nusinešė širdies ir kraujagyslių ligos. Statistikos duomenys rodo, kad net 56,1 proc. mirčių Lietuvoje yra nulemtos vienos iš šių ligų, o vaistų, skirtų širdžiai ir kraujagyslėms, poreikis kasmet auga. Kai kurių vaistinių tinklų duomenimis, net 90 proc. receptinių vaistų sudaro medikamentai širdies ligoms gydyti.
Eilės ir jų pasekmės
Daugeliui sergančiųjų šios ligos pasireiškia darbingo amžiaus žmonėms, todėl prieinamumo problema turi ne tik sveikatos, bet ir socialinių bei ekonominių pasekmių. Nustatytos eilės į konsultacijas su kardiologais dažnai užsitęsia mėnesiams: vienose įstaigose laukti reikia poros mėnesių, kitur – iki pusmečio ar dar ilgiau. Santaros klinikose laukimo trukmė siekia apie du mėnesius, o tam tikriems specialistams, pavyzdžiui, aritmologams, patekti galima tik po keturių mėnesių. Klaipėdos ligoninėje laisvos vietos dažnai yra tik po kelių mėnesių.
Kauno klinikų patirtis: triage ir efektyvesnė vadyba
Kauno klinikų patirtis rodo, kad eiles galima mažinti taikant pacientų skirstymą pagal ligos sunkumą ir organizuojant išplėstines konsultacijas. Kauno klinikų atstovai teigia, kad „Pirmiausia, ką padarėme, _sergu.lt_ puslapyje pertvarkėme registracijos pas kardiologą formą. Atsirado tam tikras pacientų skirstymas pagal ligos sunkumą. Skirstymo principas labai paprastas – yra atsižvelgiama, kaip skubiai pacientui reikia patekti pas gydytoją kardiologą, kuo pacientui labiau reikalinga tretinio lygio paslauga, tuo paprasčiau ir greičiau jis sulaukia konsultacijos.“ Tokia prioritetizacija leidžia skubiausius atvejus aptarnauti greičiau, o planinius pacientus nukreipti pagal realius poreikius.
Problemos priežastys ir galimi sprendimai
Viena iš pagrindinių priežasčių – specialistų trūkumas. Kauno klinikų, poliklinikų ir asociacijų atstovai sutinka, kad kardiologų paruošiama nepakanka, o atlyginimai neatsveria emigracijos ar darbo privačiame sektoriuje pagundos. Kaip teigė prof. habil. dr. Julius Kalibatas: „Šeimos gydytojai negali išrašyti visų kardiologinių vaistų ir turi siųsti pacientą konsultuotis su kardiologu.
Tačiau daugeliu atvejų iš tiesų šeimos gydytojai būtų kompetentingi tuos vaistus paskirti. Deja, tokia problema vis dar gyvuoja.“
Tarp siūlomų sprendimų – didinti kardiologų atlyginimus, gerinti specialistų paruošimą ir skaičių, diegti efektyvesnes registracijos bei priminimų sistemas (kad sumažėtų neatvykimų), taip pat skatinti prevencines programas. Kaip pažymi VLK atstovė, pacientams primenama apie prevenciją: tam tikromis amžiaus grupėmis atliekami nemokami tyrimai, kuriuos apmoka PSD. Prevencijos stiprinimas gali sumažinti ligų sunkumą ir būtinybę skubiai kreiptis į specializuotas paslaugas.
Be sisteminių pokyčių, svarbu ir pacientų elgesys: atšaukti vizitus, jei negalima atvykti, bei aktyviau naudotis prevencinėmis programomis. Tik kombinuoti sprendimai – personalo trūkumo mažinimas, finansinė paskata medikams, technologijų ir organizacijos gerinimas bei gyventojų švietimas – gali reikšmingai sutrumpinti eiles ir sumažinti mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
„Kiekvienas pacientas būtinai nori patekti į universitetinę ligoninę, pas profesorių ar docentą, ir dar kuo greičiau. Vis dėlto pacientai turi teisę rinktis, todėl eilių pasiskirstymas kartais būna labai netolygus“, – taip pat pastebėta apie pacientų pasirinkimų įtaką laukimo laikams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.