Visame pasaulyje žmonių gyvenimo trukmė vis ilgėja. Jei XX a. pradžioje vidutinė gyvenimo trukmė siekė vos 32 metus, šiandien ji gerokai išaugo – 2021 metais sudarė vidutiniškai 71 metus. Tai yra didžiulis laimėjimas medicinos, mitybos ir gyvenimo sąlygų srityse. Tačiau kartu didėja ir su amžiumi susijusių lėtinių ligų bei neurodegeneracinių sutrikimų skaičius, iš kurių viena iš dažniausiai pasitaikančių yra Alzheimerio liga.
Alzheimerio liga – sunkiai prognozuojama ir besivystanti smegenų liga, kuri palaipsniui silpnina žmogaus atmintį, orientaciją bei kitas pažinimo funkcijas. Šios ligos ankstyva diagnostika yra itin svarbi – kuo anksčiau nustatoma liga, tuo veiksmingiau galima imtis priemonių stabdyti ar sulėtinti ligos progresavimą, gerinti pacientų gyvenimo kokybę ir judėti link naujų gydymo būdų.
Ankstyvieji Alzheimerio požymiai slypi akyse
Naujų tyrimų dėka mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį į regėjimo funkcijų sutrikimus kaip galimus ankstyvos Alzheimerio ligos ženklus. Pastebėta, kad įvairūs regėjimo pokyčiai, tokie kaip problemos skaityti, rašyti, vairuoti, atskirti spalvas ar tinkamai įvertinti atstumus, gali išduoti ligos pradžią gerokai anksčiau nei tradiciniai diagnostikos metodai. Tai įrodo, kad akių struktūriniai ir funkciniai pakitimai yra glaudžiai susiję su smegenų sveikata.
Dar anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad tinklainėje – plonyčioje akies dalyje – gali kauptis „amiloido beta” plokštelės, kurios yra viena iš pagrindinių Alzheimerio ligos priežasčių smegenyse. Šie radiniai atveria naujas galimybes naudoti akių tyrimus kaip neinvazinį ir ankstyvą ligos nustatymo būdą.
Naujasis regėjimo jautrumo testas – žingsnis į priekį
Jungtinės Karalystės Loughborough universiteto mokslininkai atliko didelio masto tyrimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 8 tūkst. sveikų suaugusiųjų. Tyrimo metu dalyviai atliko specialius regėjimo jautrumo testus – jie turėjo reaguoti į ekrane pasirodančius judančius taškus, formuojančius trikampį, paspausdami klavišą.
Šie testai vertino ne tik vaizdų apdorojimo greitį, bet ir reagavimo laiką, leidžiant įvertinti vizualinio jautrumo lygį.
Tyrimai parodė, kad sumažėjęs regėjimo jautrumas siejamas su padidėjusia demencijos, įskaitant Alzheimerio ligą, išsivystymo rizika. Pavyzdžiui, žmogus, turintis regėjimo jautrumo praradimą, gali susidurti su sunkumais atpažįstant objektus, veidus, orientuojantis aplinkoje ar tokių detalių kaip kontrastai suvokimu. Tai taip pat gali apsunkinti kasdienes veiklas, pavyzdžiui, vairavimą – rajono gatvių ženklų įskaitomumas tampa sumenkęs.
Praktinė šio atradimo nauda
Vienas iš tyrimo autorių, doktorantas Ahmetas Begde, paaiškina, kad regėjimo jautrumas yra asmens gebėjimas tiksliai ir greitai aptikti bei apdoroti vaizdinę informaciją. Jo teigimu, vizualinio jautrumo praradimas gali sukelti didelių sunkumų kasdienėje veikloje ir dažnai yra nepastebimas iki tol, kol atsiranda rimtesni pažinimo sutrikimai.
Mokslininkai tikisi, kad būsimai sukurtas regėjimo jautrumo testas leis Alzheimerio ligą identifikuoti net iki 12 metų anksčiau nei dabartinės klinikinės diagnostikos priemonės, kas atvers naujas galimybes ankstyvam gydymui ir priežiūrai.
Ar visos regėjimo problemos rodo demenciją?
Vis dėlto svarbu pažymėti, kad regėjimo sutrikimai nebūtinai visada rodo demencijos buvimą. Gydytojas neurologas Cliffordas Segilas pabrėžia, jog regėjimo ir klausos problemos dažnai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau tai dar nereiškia, kad pacientui išsivysčiusi demencija. Regėjimo problemos gali būti susijusios su katarakta, regos nervo pakitimais ar kitomis akių ligomis, kurios dažnai koreguojamos akinių ar chirurginės intervencijos pagalba.
Klausos sutrikimai taip pat gali simuliuoti pažinimo žlugimą, kai pacientas paprasčiausiai neišgirsta ar nesupranta informacijos, o ne nesugeba jos įsiminti ar apdoroti. Todėl kiekvienas žmogus, atkreipęs dėmesį į regėjimo ar klausos pokyčius, turėtų pasitarti su specialistais dėl išsamesnių tyrimų.
Šis naujas tyrimas suteikia vilties, kad ateityje Alzheimerio liga bus nustatoma gerokai anksčiau, kas leis efektyviau kovoti su šia klastinga liga ir geriau pasirūpinti pacientų gerove.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.