Dažnai girdimas patarimas išgerti „aštuonias stiklines vandens per dieną“ tapo beveik taisykle. Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas laidoje „Klauskite daktaro“ primena, kad ir per didelis vandens vartojimas gali būti pavojingas. Svarbu ne tik kiekis, bet ir organizmo poreikiai, elektrolitų pusiausvyra bei individualios sąlygos – karštis, fizinis krūvis ar tam tikros ligos.
Penki mitai apie vandenį
„Yra penki populiariausi teiginiai apie vandenį, – sako A. Unikauskas. – Bet ar visi jie tiesa ar jais visais galima tikėti?“ Profesorius išskiria dažniausiai pasitaikančius mitus ir paaiškina, kodėl jie nėra visiškai tikslūs.
1) 60 proc. kūno sudaro vanduo. Netiesa. Faktas – vanduo sudaro 0 proc. Žmogaus kūne gryno vandens nėra nė kiek. Visa tai yra elektrolitų tirpalas – kraujas, limfa, seilės ir kiti skysčiai, kuriuose yra natris, kalis, kalcis ir kiti mineralai.
2) Kūnas nežino, kada yra ištroškęs. Netiesa. Kūnas siunčia daugybę signalų – troškulio jausmą, temperatūros pokyčius, apetito ir kitus pojūčius, kurie padeda suvokti skysčių poreikį.
3) Vanduo degina riebalus. Netiesa. Vien geriant vandenį riebalai nesilydo – riebalai nėra tirpūs vandenyje. Tačiau pakeitus kaloringus gėrimus vandeniu ir keičiant mitybą, galima sumažinti svorį.
4) Vanduo išplauna toksinus. Netiesa. Daugelis teršalų ir riebaluose tirpių medžiagų nesikaupia gryname vandenyje, todėl vien didelis vandens kiekis neveiks „toksinų plovimo“ režimu.
5) Vanduo padeda sausai odai. Netiesa. Oda priklauso nuo riebalų ir lipidų pusiausvyros; išorinis drėkinimas ar lipidų trūkumo kompensavimas dažnai veiksmingesnis nei vien vandens vartojimas.
Kodėl per daug vandens gali būti pavojinga
Profesorius paaiškina, kad per didelis vandens kiekis gali lemti elektrolitų disbalansą. – apsinuodijimas vandeniu: „Tai sumažėjusi natrio koncentracija kraujyje. Hiponatremija ištinka tuomet, kai suvartojame per daug vandens, išplauname iš kūno elektrolitus ir nesugrąžiname natrio balanso kraujyje.“
Tokioje būsenoje sumažėja osmosinis slėgis ekstraląsteliniame skystyje, todėl vanduo juda į ląsteles ir jas pabrinkina.
„Per didelis kiekis vandens išplauna elektrolitus, ekstraląsteliniame skystyje sumažėja osmosinis slėgis ir likęs vanduo skverbiasi į ląstelės vidų. Ląstelės pučiasi. Smegenų ląstelės taip pat. Žmogų netgi gali ištikti koma, širdies smūgis, padidėti kepenys“, – aiškina medikas.
Tipiniai apsinuodijimo vandeniu simptomai: galvos skausmas, dezorientacija, pykinimas, psichozė ir haliucinacijos, raumenų silpnumas, dusulys, dažnas šlapinimasis, kraujospūdžio pokyčiai ir širdies ritmo sutrikimai. Tokie požymiai kartais gali būti klaidingai priskiriami kitoms ligoms, todėl diagnozė reikalauja dėmesio.
Kaip atpažinti pakankamą hidrataciją? Kaip sako profesorius: „Jei šiaudų spalvos šlapimas – vandens geriate per daug. Jei rusvas – vandens geriate per mažai. Jei valgote daug vaisių ir daržovių – galite vandens išgerti ir mažiau, nes jau „valgėte“ vandens.“ Tai paprastas indikatoriaus būdas, tačiau būtina atsižvelgti į amžių, fizinį aktyvumą ir ligas.
Prevencija: gerti pagal troškulį, papildyti elektrolitus ilgai sportuojant ar esant karščiui, ypač saugoti vaikus ir pagyvenusius žmones. Esant abejonių ar simptomams – kreiptis į gydytoją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.