Naujausi tyrimai ir gydytojų komentarai kelia grėsmingą įspėjimą: ne visi baltymų šaltiniai yra vienodai saugūs širdžiai. Didelė Šiaurės Amerikos gyventojų grupė buvo stebima penkerius metus, tirti daugiau nei 81 000 vegetarų ir mėsėdžių mitybos įpročiai ir jų įtaka mirtingumui. Per tyrimo laikotarpį mirė daugiau nei 2 000 dalyvių; duomenys publikuoti žurnale „Epidemiologija“ atskleidė, kad mėsavalgių grupėje širdies ligų rizika padidėjo dvigubai.
Mėsos alternatyvos ir tyrimo išvados
Tyrimas parodė, kad žmonės, kurie baltymus gaudavo iš riešutų, sėklų ir augalinių produktų, sumažino širdies ligų riziką. Tai reiškia, kad baltymo šaltinio kokybė lemia skirtumą tarp sveikatos ir rizikos. Pasak tyrimo autoriaus, Garis Fraser, mitybos amžiaus grupė 30–50 metų ypač naudingai reaguoja į tokio tipo pokyčius: „Raudona mėsa yra žalinga sergantiems širdies ligomis. Įvairūs riešutai, jei juos valgome kiekvieną dieną nedideliais kiekiais, sumažina blogojo cholesterolio kiekį. Tai ypač svarbu, jei esame 30-50 metų. Esant tokio amžiaus gaunami baltymai teikia didžiausią naudą”, – sakė tyrimo pagrindinis autorius, Loma Linda universiteto visuomenės sveikatos profesorius Garis Fraser.
Dietologė Evelina Cikanavičiūtė pabrėžia, kad raudoną mėsą galima ir verta keisti liesesniais baltymais: paukštiena, žuvis, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos. Ji atkreipia dėmesį į perdirbtos raudonos mėsos pavojų – rūkytas, sūdytas, vytintas ar konservuotas produktas susijęs ne tik su širdies ligomis, bet ir su diabetu bei onkologinėmis ligomis.
Baltymų poreikis ir praktinės rekomendacijos
Baltymai yra gyvybiškai svarbūs: jie sudaro hormonus, fermentus, imuninės sistemos komponentus ir struktūrinius audinius. Rekomenduojamas paros baltymų kiekis įprastinėmis sąlygomis yra apie 0,6–0,8 g/kg kūno masės arba 15–20 proc. paros energijos. Didesnis poreikis būdingas kūdikiams, vaikams, nėščiosioms, žindančioms moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir sunkiai sergantiems pacientams.
Vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas pažymi jautrias sritis: „Vaikams baltymų reikia daugiau nei saugusiems. Visgi baltymo stygius dažniau pasireiškia sergantiems vaikams. Didesnė problema yra per didelis baltymo kiekis, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, jei kūdikis maitinamas ne mamos pienu, o mišiniais”, – komentuoja V. Urbonas. Jis taip pat nurodo, kad geriausi biologinės vertės baltymai yra pieno produktai ir kiaušinio baltymai, kurie pasisavinami iki 90 proc.
Papildai, riešutai ir kasdienė praktika
Dietologė atkreipia dėmesį į baltymų papildų atsargumą: „Reiktų paminėti, jog esant indikacijoms yra skiriami medicininės paskirties baltymų papildai, kurių įsigyti galima tik vaistinėse. Sportininkų baltymų papildai, kurių neretai galima įsigyti net ir neregistruotų Lietuvoje, nėra rekomenduojami kaip papildomas baltymų šaltinis. Todėl prieš savarankiškai įsigyjant papildus įvairiose prekybos erdvėse rekomenduojama patikrinti jų legalumą”, – pabrėžė gydytoja dietologė.
Riešutai ir sėklos – praktiška alternatyva: graikiniai riešutai turi omega-3 riebalų rūgščių, moliūgų sėklose ir migdoluose yra daug baltymų. Tokie užkandžiai suteikia sotumo ir prisideda prie širdies sveikatos. Paprasta taisyklė: įvairi, daugiašaltė mityba su akcentu į augalinius baltymus ir liesius gyvulinius produktus – geriausias būdas sumažinti širdies ligų riziką ir palaikyti ilgalaikę sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.