Pūslelinė, dar žinoma kaip herpes infekcija arba herpes simplex, yra viena dažniausių virusinių ligų. Pastebimiausias jos požymis – ant lūpų atsirandančios pūslelės, kurios vėliau sproginėja ir virsta šašais. Nors daugelis žmonių susiduria su šia problema mažai kartų ar visai be simptomų, virusas lieka organizme visą gyvenimą ir gali pasireikšti pakartotinai.
Viruso elgsena ir užsikrėtimo keliai
Herpes simplex virusas dažniausiai įsikuria trišakiame (trigeminaliniame) nervuose: skaičiuojama, kad iki 90 proc. gyventojų gali būti nešiotojai. Pirmąkart užsikrėtus dažnai pasireiškia burnos gleivinės uždegimas, faringitas ar laringitas su skausmingomis žaizdelėmis ir šiek tiek pakilusia temperatūra. Infekcija dažnai perduodama artimo kontakto metu – dažniausiai bučiavimosi, dalijimosi indais, kosmetikos priemonėmis ar rankšluosčiais būdu.
Simptomai ir ligos eiga
Prieš bėrimą dauguma sergančiųjų jaučia prodrominius simptomus: perštėjimą, dilgčiojimą ar deginimo pojūtį. Per dieną ar dvi atsiranda pūslelės, jos plyšta ir susidaro šašas, kuris paprastai nukrenta per 7–10 dienų. Imunodeficito būklė, stresas, sloga, saulės spinduliai ar menstruacijos gali išprovokuoti ligos atkryčius.
Gydymas ir kada kreiptis į gydytoją
Vaistinėse galima rasti įvairių priemonių – nuo acikloviro turinčių kremų iki apsauginių pleistrų. Tačiau svarbu žinoti, kad sisteminiai priešvirusiniai vaistai yra veiksmingiausi, jei pradedami vartoti per pirmąsias 24–48 valandas nuo simptomų pradžios. Kai kuriais atvejais, ypač jei pažeidimai dažni arba yra komplikacijų, gydytojas gali paskirti profilaktinį kasdieninį priešvirusinį gydymą.
„Kai kurie pacientai klausia, ar pūslelinės atveju verta vartoti priešvirusinius tepalus. Tai visai kas kita nei dezinfekuojantys, gijimą skatinantys ar šašą džiovinantys tepalai.
Iš savo praktikos galiu pasakyti, jog, priešvirusinių tepalų nauda yra abejotina. Galbūt jie šiek tiek sumažina simptomus, tačiau kartu padidina viruso atsparumą vaistams.
Tad kur kas naudingiau vartoti pleistrus, apsaugančius nuo viruso platinimo, džiovinančio ir dezinfekcinio poveikio priemones, pavyzdžiui, cinko oksido turinčią pastą ar juodą arbatą“, – aiškina gydytoja I.Kisielienė.
Prevencijos priemonės ir rizikos grupės
Sergantysis turi vengti tiesioginio kontakto su kitais žmonėmis, dalijimosi indais, rankšluosčiais ar kosmetikos priemonėmis. Daiktus reikėtų plauti aukštesnėje temperatūroje. Apsauginiai pleistrai ant pūslelių mažina užkrėtimo riziką. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad pūslelinė pavojinga ypač kūdikiams ir imunodeficitą turintiems asmenims: naujagimiui patekęs virusas gali sukelti sunkią, net gyvybei pavojingą infekciją.
Nėščiosioms su genitaline pūsleline būtina konsultacija su gydytoju, nes gimdymo metu perduota infekcija gali būti pavojinga naujagimiui. Jei bėrimai dažni, labai skausmingi arba komplikuojasi, būtina kreiptis į dermatovenerologą ar infektologą.
Trumpai: ankstyva diagnozė, tinkamas gydytojo nustatytas gydymas ir higienos priemonės – geriausi būdai apsisaugoti nuo pūslelinės plitimo ir išvengti komplikacijų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.