Kraujospūdžio šokinėjimas yra dažnai pasitaikanti problema, galinti turėti platų poveikį žmogaus sveikatai. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Dovilė Šilinskienė paaiškina, kad nežymūs kraujospūdžio pokyčiai, atsirandantys dėl mankštos, valgymo ar streso, yra normali organizmo reakcija. Tačiau staigūs ir nepagrįsti kraujospūdžio svyravimai gali būti ženklas, jog reikia imtis rimtesnių veiksmų dėl savo sveikatos.
Priežastys, sukeliančios kraujospūdžio svyravimus
Kardiologė pažymi, kad kraujospūdžio pokyčius gali lemti įvairūs veiksniai. Tarp jų ypač svarbi yra fizinio aktyvumo trūkumas arba, priešingai, per didelis fizinis krūvis. Be to, emocinė įtampa – stresas, nerimas, panikos atakos – taip pat gali išprovokuoti spaudimo pokyčius. Kasdieniniai įpročiai, tokie kaip per didelis druskos, alkoholio ar kofeino vartojimas, miego trūkumas ar tam tikros ligos kaip miego apnėja ir inkstų sutrikimai, taip pat prisideda prie kraujospūdžio nestabilumo.
Be to, svarbu paminėti, kad vaistų nuo aukšto kraujospūdžio netinkamas vartojimas dažnai sukelia didelius svyravimus, todėl gydymo režimo laikymasis yra būtinas norint išlaikyti sveikatą.
Kokie simptomai rodo, kad kraujospūdis yra per aukštas arba per žemas
Kraujospūdis skirstomas į kelias kategorijas: optimalų (žemiau 120/80 mmHg), normalų (120–129/80–84 mmHg) ir aukštą normalų (130/85–139/89 mmHg). Visgi, svarbiausia, kad jis nepatektų virš 140/90 mmHg ribos. Pasak gydytojos, kiekvienas žmogus turi individualius kraujospūdžio normų rėžius, todėl jausti simptomus galima skirtingai.
Aukšto kraujospūdžio atveju žmonės dažnai skundžiasi stipriais galvos skausmais, akies mirgėjimu, nerimu, padidėjusiu prakaitavimu ir pulsavimu kaklo srityje. Kartais pastebimi ir paraudę žandai, dusulys ar net kraujavimas iš nosies. Priešingai, žemas kraujospūdis dažnai pasireiškia bendru silpnumu, galvos svaigimu, neryškiu regėjimu ar net apalpimu.
Kaip išvengti kraujospūdžio svyravimų ir saugoti širdies sveikatą
Padidėjęs kraujospūdis yra viena svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių. Tinkama prevencija gali ženkliai sumažinti tokių ligų kaip insultas, infarktas, inkstų ar širdies nepakankamumas riziką. Gydytoja ragina laikytis sveikos gyvensenos principų: valgyti subalansuotą maistą, riboti druskos ir žalingų medžiagų vartojimą, reguliariai mankštintis, valdyti stresą ir atsisakyti žalingų įpročių.
Pacientams, kuriems jau diagnozuota arterinė hipertenzija, svarbu taisyklingai ir nuosekliai vartoti paskirtus vaistus bei vengti medikamentų, galinčių pabloginti būklę, tokių kaip tam tikri peršalimo ar alergijos vaistai, dekongestantai ar kontraceptinės tabletės.
Kraujospūdžio stebėjimas ir tyrimai
Norint tiksliai įvertinti kraujospūdžio pokyčius, atliekamas 24 valandų kraujospūdžio monitoravimas, kai paciento spaudimas matuojamas kas pusvalandį ar valandą visos paros metu. Šis tyrimas leidžia tiksliai nustatyti kraujospūdžio dinamiką tiek poilsio, tiek veiklos metu. Tyrimo metu pacientui ant rankos dedama speciali manžetė, kurios nereikia nuimti visą parą, todėl rekomenduojama dėvėti patogius drabužius. Taip pat tyrimo metu negalima maudytis.
Kraujospūdžio svyravimai vertinami ir papildomais tyrimais, tokiais kaip elektrokardiograma, širdies echoskopija ar veloergometrija – specialus fizinio krūvio testas. Šios procedūros padeda gydytojams įvertinti širdies reakciją į krūvį ir nustatyti galimus sutrikimus.
Kardiologė pabrėžia, kad nuolatinis kraujospūdžio matavimas ir jo stebėjimas – tai svarbus žingsnis siekiant išvengti rimtų sveikatos komplikacijų. Pastebėjus aukštus kraujospūdžio rodiklius, svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistus ir pradėti gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.