Burokėliai yra plačiai vertinama daržovė tiek Lietuvos, tiek Rytų Europoje, garsėjanti intensyvia spalva ir daugialype maistine verte. Jie dažnai naudojami barščiuose, salotose, užkandžiuose ir konservuose. Be gardaus skonio, burokėliai teikia organizmui įvairių vitaminų ir mineralų, turi skaidulų ir natūralių antioksidantų, tačiau taip pat turi specifinių savybių, kurios kai kuriems žmonėms gali būti žalingos.
Burokėlių nauda
Burokėliuose gausu vitaminų A, E, B grupės bei PP, taip pat mikroelementų: geležies, kalio, magnio, cinko, jodo ir fosforo. Juose esanti ląsteliena padeda reguliuoti virškinimą ir prisideda prie žarnyno sveikatos, o natūralūs cukrūs suteikia energijos. Burokėlių sultys ir patiekalai vertinami dėl nitratų kiekio – organizme nitratai virsta azoto oksidu, kuris plečia kraujagysles, gerina kraujotaką ir gali sumažinti kraujospūdį. Dėl to burokėliai naudingi širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymui bei sportuojantiems – kai kuriems atletams burokėlių sultys padeda pagerinti ištvermę.
Antioksidantai ir pigmentai, ypač betacianinai, turi priešuždegiminį ir turinį poveikį ląstelėms, todėl burokėliai gali prisidėti prie bendrai geresnės organizmo apsaugos. Taip pat jų vartojimas yra susijęs su geresniu kepenų veiklos palaikymu – skaidulos padeda pašalinti toksinus ir palaikyti metabolinius procesus.
Kas neturėtų valgyti burokėlių
Nors burokėliai yra maistingi, kai kuriems žmonėms jų reikėtų vengti arba vartoti itin saikingai. Žmonės, sergantys inkstų akmenlige, turėtų atkreipti dėmesį į oksalatų kiekį burokėliuose: oksalatai gali skatinti kalcio oksalato akmenų susidarymą. Podagra sergantys pacientai taip pat turėtų riboti burokėlių vartojimą, nes jų sudėtyje esantys oksalatai ir kai kurie azoto junginiai gali skatinti ligos paūmėjimą.
Asmenims, kurių kraujospūdis natūraliai žemas, reiktų atsargiai vartoti burokėlius – nitratų poveikis gali dar labiau sumažinti kraujospūdį ir sukelti silpnumą ar svaigimą.
Anemija sergantiesiems burokėliai nėra paprasta priemonė geležies trūkumui šalinti: nors juose yra geležies, oksalo rūgštis gali trukdyti geležies ir kai kurių mineralų įsisavinimui.
Diabetu sergantys asmenys turėtų stebėti porcijas dėl palyginti didesnio natūralių cukrų kiekio burokėliuose, o žmonėms su jautriu virškinimu, gastritu ar dirgliosios žarnos sindromu burokėliai gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą. Taip pat verta paminėti, kad burokėlių vartojimas gali pakeisti šlapimo ar išmatų spalvą (burokėlių spalvos pigmento išsiskyrimas, vadinamas buroketurija), kas yra nepavojinga, bet kartais klaidingai suvokiama kaip kraujo požymis.
Galiausiai, jeigu vartojate vaistus nuo kraujospūdžio ar kraujo skystinimo priemones, pasitarkite su gydytoju – burokėlių nitratai ir kiti aktyvūs junginiai gali modifikuoti vaistų poveikį.
Patariama vartoti burokėlius saikingai, stebėti savo savijautą po valgymo ir rinktis paruošimo būdus, kurie sumažina nepageidaujamų medžiagų koncentraciją (pavyzdžiui, virti ir išlieti virimo vandenį arba kepti ir troškinti be perteklinio druskos kiekio). Jei turite lėtinių ligų, visada pasitarkite su šeimos gydytoju ar dietologu prieš pradedant reguliariai vartoti didesnes burokėlių porcijas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.