Remiantis Ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kiekvienais metais Latvijoje į ligonines patenka apie 7000 insulto pakirstų pacientų, iš kurių maždaug kas penktas miršta. Tai liūdnas rodiklis, atskleidžiantis, kad insultas išlieka viena svarbiausių mirties ir ilgalaikių negalios priežasčių regione.
Insultas: kodėl kiekviena minutė svarbi
Insulto metu smegenims trūksta deguonies ir maistinių medžiagų; neuronai žūsta greitai, todėl laiku suteikta pagalba gali lemti skirtumą tarp visiško išgyvenimo ir negrįžtamų komplikacijų. Ankstyva diagnostika ir gydymas – trombolizė ar mechaninė trombektomija – ženkliai pagerina paciento prognozę, tačiau efektyvumas priklauso nuo to, kiek greitai pacientas atvežamas į gydymo įstaigą.
Kaip atpažinti insultą
Norint laiku atpažinti insultą, reikia paprašyti žmogaus nusišypsoti ir įvertinti, ar matoma veido asimetrija – tai yra, ar akies arba lūpų kamputis kurioje nors pusėje yra nuleistas. Vėliau paprašyti asmenį pakelti ir laikyti abi rankas, stebint, ar jis gali tai padaryti, bei paprašyti ištarti ar pakartoti paprastą sakinį, siekiant įsitikinti, kad nesutrikusi kalba. Jei asmuo negali atlikti nė vieno iš šių veiksmų, būtina skambinti skubios medicininės pagalbos telefonu 112.
Šie paprasti testai leidžia neprofesionalui greitai įvertinti galimą pavojų. Kampanijų metu atlikta apklausa parodė, kad maždaug du trečdaliai 45–65 metų amžiaus gyventojų gali atpažinti insulto požymius, tačiau vis dar lieka reikšminga dalis žmonių, kurie nežino, kaip elgtis skubios situacijos atveju.
Ką daryti ir ką verta žinoti apie pagalbą
Skambinti 112 būtina nedelsiant; laikas nuo simptomų pradžios iki gydymo yra lemiamas. Deja, dažnai žmonės nekviečia greitosios pagalbos, nes bijo didelės sąskaitos už „nepagrįstą skambutį“. Tokia baimė gali kainuoti gyvybę ar palikti žmogų ilgalaikėje negalioje. Svarbu žinoti, kad pajutus insulto požymius prioritetas turi būti gyvybė, o ne finansiniai svarstymai.
Prevencija ir ilgalaikė priežiūra
Insulto riziką sumažinti galima reguliariai kontroliuojant kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, rūkant mažinant nikotino vartojimą, išlaikant sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Taip pat svarbu reguliariai tikrintis cholesterolio rodiklius bei gydyti širdies ritmo sutrikimus, kaip antai prieširdžių virpėjimą, kurie padidina insulto riziką. Po insulto daugeliui pacientų reikalinga ilga reabilitacija: fizioterapija, kalbos terapija ir psichologinė pagalba, padedanti sugrąžinti kuo daugiau savarankiškumo ir gyvenimo kokybės.
Visuomenės informuotumo didinimas, greitosios medicinos pagalbos prieinamumas ir investicijos į prevencines programas yra esminiai žingsniai mažinant insultų skaičių ir mirtingumą. Kiekvienas žmogus gali prisidėti: mokėdamas atpažinti simptomus ir nedelsdamas kviesti pagalbą, taip išgelbėdamas gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.