Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirčių priežastimi – jos nusineša daugiau nei pusę visų gyvybių. Tokius pavojingus skaičius komentuoja Kauno klinikų Širdies centro gydytoja kardiologė, Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė profesorė Jurgita Plisienė, pabrėždama, kad egzistuoja veiksminga ir valstybės finansuojama prevencinė programa, prieinama 40–60 metų žmonėms.
Kas įtraukta į prevenciją ir kam ji skirta?
Prevencinė programa skirtina asmenims, kuriems priklauso rizikos veiksniai arba kuriems dar nėra pasireiškę ligos simptomai. Pirmasis žingsnis – šeimos gydytojo konsultacija, kurios metu atliekamas rizikos įvertinimas. Pacientai suskirstomi į keturias grupes – mažos, vidutinės, didelės ir labai didelės rizikos – atsižvelgiant į cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, rūkymo įpročius, antsvorį bei paveldimumą.
Profesorė pateikia aiškų pavyzdį: 45 metų vyras, kuris rūko ir turi antsvorio, dažnai patenka į labai didelės rizikos grupę ir turi būti tiriamas išsamiau kardiologijos centre. Tuo tarpu 40 metų moteris, nerūkanti, bet turinti šiek tiek padidėjusį cholesterolį, gali būti stebima šeimos gydytojo lygiu.
Kokie tyrimai atliekami ir kodėl jie svarbūs?
Pacientams, patekusiems į kardiologų priežiūrą, atliekami įprasti kraujo tyrimai, kaklo kraujagyslių echoskopija, o esant poreikiui – kompiuterinė tomografija su kalcio indekso nustatymu. Taip pat tiriamas lipoproteinas(a), kuris yra genetiškai paveldimas ir gali būti „piktesnis“ už tradicinį „blogą“ cholesterolį. Tokie tyrimai leidžia nustatyti ligas ankstyvoje, besimptomėje stadijoje ir pritaikyti gydymą ar prevencines priemones laiku.
Profesorė sako: „Statistika išlieka, aišku, vis tiek nepalanki Lietuvai – matome dvigubai didesnius skaičius negu Europoje ir pasaulyje. Nuo širdies ir kraujagyslių ligų mūsų šalyje miršta daugiau negu pusė žmonių”.
Programa yra finansuojama valstybės lėšomis, dalyvavimas joje yra nemokamas, o eilės dažniausiai būna trumpesnės arba jų nėra. Nepaisant to, didžiausia kliūtis lieka žmonių požiūris ir polinkis laukti simptomų.
„Žmonės galvoja, kad jeigu nieko nejaučia, tai yra visiškai sveiki. Tačiau programos rėmuose mes labai dažnai matome pacientus, kurie neturi jokių didesnių nusisikundimų, o paaiškėja, kad jie serga rimtomis širdies ir kraujagyslių ligomis, kurias būtina gydyti”, – įspėja profesorė.
Prevencijos privalumas ne tik ankstyvas ligų aptikimas, bet ir galimybė keisti rizikos veiksnius: mitybą, fizinį aktyvumą, rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročius. „Apie 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų yra išvengiamos, jeigu mes anksti susirūpintume. Reikėtų atkreipti dėmesį į maisto kokybę, fizinį aktyvumą, nutukimą, žalingus veiksnius, tokius kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas. Labai daug dalykų mes galime koreguoti patys.”, – pabrėžia gydytoja.
Raginimas aiškus: nelaukite pirmųjų simptomų. Pasinaudoti nemokama prevencine programa – tai lengvai prieinamas žingsnis, galintis išgelbėti gyvybę arba užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.