Kasdieniai įpročiai dažnai nepelnytai nuvertinami – kai kurie iš jų gali palaipsniui peraugti į priklausomybę ir rimtai pakenkti fizinei ar psichinei sveikatai. Apie tai savo skiltyje rašo Brajanas Robinsonas, remdamasis psichiatro dr. Maiklo Olos įžvalgomis. „Priklausomybė išsivysto, kai tam tikras elgesys ar medžiagos vartojimas keičia smegenų atlygio sistemą, sukelia stiprų potraukį ir kompulsinį elgesį. Dažnai tai, ką darome kasdien ir nelaikome pavojingu, gali tapti priklausomybe”, – aiškina Ola.
7 dažniausiai pasitaikantys įpročiai
1. Socialinių tinklų naudojimas. Nuolatinis noras patikrinti pranešimus ir reaguoti į komentarus sukelia trumpalaikį pasitenkinimo jausmą ir dopamino pliūpsnį. Ilgainiui tai sutrikdo miegą, mažina savivertę ir didina nerimo bei depresijos riziką. Pastebėjus, kad dienos metu nuolatos patiriate potraukį patikrinti telefoną arba kad santykiai ar darbas kenčia dėl laiko internete, verta taikyti ribas ir skirti laiką „be ekranų“.
2. Pirkimas internetu. Momentinė euforija dažnai virsta impulsyviais pirkimais. Tai gali sukelti finansinių problemų, namų netvarką ir slėpti emocines spragas. Patartina praktikuoti laukimo taisyklę (pvz., palaukti 48 val.), sudaryti biudžetą ir apgalvoti, ar pirkinys tikrai reikalingas.
3. Kompiuteriniai žaidimai. Žaidimai siūlo lengvą pasitenkinimą ir kontrolės jausmą, kurio trūksta realiame gyvenime. Gali atsirasti socialinė izoliacija, prasta higiena, krintantys mokymosi ar darbo rezultatai. „12 valandų prie konsolės – ženklas, kad kažkas ne taip”, – sako Ola. Svarbu stebėti laiką ir užtikrinti įvairesnę veiklą be ekranų.
4. Persivalgymas. Valgymas dėl emocijų, o ne bado, dažnai siejamas su riebiais ar saldžiais produktais. Tai didina nutukimo, širdies ligų ir diabeto riziką bei sukelia gėdos jausmą. Terapeutinė pagalba ir sveikatos specialistų patarimai gali padėti atpažinti emocinio valgymo priežastis ir suformuoti sveikesnius įpročius.
5. Alkoholis. Reguliarus vartojimas gali peraugti į priklausomybę su stipriu potraukiu ir abstinencijos simptomais. Pasekmės apima kepenų, neurologinius bei socialinius sutrikimus. Ankstyva intervencija ir profesionali pagalba yra svarbūs rizikai sumažinti.
6. Kofeinas. Kasdienė kava daugeliui atrodo įprasta rutina, tačiau jei negalite pradėti dienos be jos arba patiriate nutraukimo simptomus (galvos skausmas, dirglumas), reikėtų peržiūrėti suvartojimą. Ilgalaikis per didelis kiekis gali sukelti širdies plakimą, padidėjusį kraujospūdį ir nerimą.
7. Darboholizmas. Nuolatinis viršvalandžių darbas kelia didelį perdegimo, širdies ir kraujagyslių ligų bei psichikos sutrikimų pavojų. Kartais žmonės patys save įstumia į šį režimą. Ilgalaikis viršvalandinis darbas gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis, todėl būtinos ribos, poilsis ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
Kaip atpažinti ir ką daryti
Priklausomybės požymiai – kompulsinis elgesys, prarastas kontrolės jausmas, potraukis bei neigiamų pasekmių ignoravimas. Daugeliu atvejų rekomenduojama ieškoti profesionalios pagalbos, kalbėtis su artimaisiais ir praktikuoti atsparumo strategijas: nustatyti aiškias ribas, užsiimti fizine veikla, lavinti savimonę ir, jei reikia, kreiptis į psichologą ar priklausomybių specialistą. „Spontaniškos, neapgalvotos reakcijos be įvertinimo, kokią žalą jos gali padaryti” – tai būdinga žmonėms, kurie nesugeba atsispirti traukai, todėl savirefleksija ir pagalbos paieška yra pirmieji žingsniai link pokyčio.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.