Nutukimas ir cukrinis diabetas ilgą laiką siejami su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad šios lėtinės būklės prisideda ir prie vėžio išsivystymo. Pasaulinė analizė parodė, kad didelis kūno masės indeksas (KMI) ir cukrinio diabeto paplitimas gali būti reikšmingi vėžio rizikos veiksniai, prisidedantys prie tūkstančių naujų susirgimų kiekvienais metais.
Duomenys ir atradimai
Tyrėjai palygino 2012 metų duomenis apie 12 įvairių vėžio rūšių 175 šalyse, atsižvelgdami į ankstesnius duomenis apie KMI ir diabeto paplitimą bei darant prielaidą apie mažiausiai 10 metų vėžio išsivystymo laikotarpį. Jie nustatė, kad 2012 metais cukrinis diabetas ir KMI, viršijęs 25, buvo nepriklausomi rizikos veiksniai 792 600 naujiems vėžio atvejams iš maždaug 14 068 894 viso pasaulio registruotų atvejų.
Navikai, susiję su šiomis metabolinėmis problemomis, dažniausiai rasti gaubtinėje žarnoje, tulžies pūslėje, kepenyse ir kasoje. Be to, keli papildomi tyrimai rodo, kad aukštas KMI duoda dvigubai didesnę tikimybę storosios žarnos vėžiui, maždaug kas penktas antsvorio turintis asmuo yra labiau linkęs susirgti inkstų vėžiu, o cukrinis diabetas tris kartus padidina krūties ir gimdos (endometriumo) vėžio riziką.
Kaip tai veikia: mechanizmai trumpai
Mokslininkai nurodo kelis biologinius mechanizmus, kurie gali paaiškinti ryšį tarp antsvorio, diabeto ir vėžio. Aukštas insulino lygis (hiperinsulinemija) arba organizmo atsparumas insulinui gali skatinti ląstelių dauginimąsi. Lėtinis uždegimas ir sutrikusi riebalų audinio hormonų (adipokinų) pusiausvyra taip pat prisideda prie navikų vystymosi. Kepenų ir kasos funkcijų sutrikimai, susiję su nutukimu ir metaboliniu sindromu, taip pat didina tam tikrų organų vėžio riziką.
Ką daryti ir kokios prevencinės priemonės reikalingos
Svarbu pabrėžti, kad antsvoris ir diabeto kontrolė yra modifikuojami veiksniai: gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir svorio mažinimas, gali reikšmingai sumažinti riziką.
Ankstyva cukrinio diabeto diagnostika ir efektyvus jo gydymas taip pat sumažina ilgalaikes komplikacijas bei galimą vėžio riziką. Sveikatos priežiūros sistemos turi skatinti prevencines programas, populiarias sveikatos švietimo iniciatyvas ir prieinamą prevencinę diagnostiką.
Prognozės rodo, kad jei nebus imamasi priemonių, iki 2035 metų sergamumas vėžiu gali padidėti – apie 20 proc. vyrų ir 30 proc. moterų. Tai rodo, jog norint stabdyti tokį augimą būtina ne tik individuali atsakomybė, bet ir valstybės lygmens strategijos: aktyvesnė mitybos politika, fizinio aktyvumo skatinimas, cukrinio diabeto ankstyva diagnostika ir kompleksinė metabolinių ligų priežiūra.
Apibendrinant, antsvoris ir cukrinis diabetas nėra vien tik atskiros sveikatos problemos – jie yra svarbūs veiksniai, didinantys tam tikrų vėžio formų riziką. Laiku imtos prevencinės priemonės ir išsamus pacientų stebėjimas gali reikšmingai sumažinti galimų vėžinių susirgimų skaičių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.