Ukmergės rajone gyvenanti Inesa priėmė sunkų, bet kilnumu persmelktą sprendimą: sutikusi paaukoti mirusio vyro organus, ji žinojo, kad Justo dalis gyvens toliau kituose žmonėse. Vos vienas pokalbis su vyru pakeitė jos požiūrį į donorystę ir vėliau padėjo priimti sprendimą, kuris išgelbėjo šešis žmones.
Inesa prisimena, kaip pradžioje kilo vidinis prieštaravimas. Ji atvirauja: „Aš iš pradžių prieštaravau, nes neįsivaizduodavau, kaip žmogus gali būti laidojamas be savo organų, bet vyras man aiškino, kad organai po mirties mirusiems tikrai nereikalingi. Jie reikalingi gyviems.“ Šis paprastas, bet aiškus paaiškinimas ilgainiui tapo lemiamu argumentu, kai šeima susidūrė su netikėta tragedija.
Prieš beveik trejus metus Inesos šeimą ištiko skaudi nelaimė: namų kieme vyro darbe įvyko padangos sprogimas, po kurio Justas buvo skubiai išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Nors iš pradžių buvo vilties, medikų diagnozė netrukus pakeitė viską. Kaip moteris pasakoja: „Gydytojai sakė atvykti kitą dieną. Kitą dieną niekas nepasikeitė. Leido mums užeiti į reanimacijos skyrių aplankyti. Žiūrėdami į prie aparatūros prijungtą vyrą, įtarimų, kad kažkas iš tikrųjų yra labai blogai, nebuvo. Atrodė, kad organizmas funkcionuoja. Galvojome, kad jam koma arba smarkiai sutrenkta galva, bet gydytojai pasakė, kad tai ne koma…
Mums pranešė, kad Justui smegenų mirtis. Gydytojas paaiškino, kad ji prilygsta gėlės nuskynimui ir pamerkimui į vazą – ateina metas, kai gėlė ir vazoje nuvysta. Mes supratome, kur linksta kalba. Paskutinis klausimas buvo, ar galėtume, ar sutiktume organus padovanoti donorystei. Mums reikėjo tik kelių sekundžių. Žinojome, ko būtų norėjęs vyras, todėl sutikau ir aš, ir jo mama“.
Sprendimo prasmė ir šeimos reakcija
Inesa prisimena vyro gerumą ir jautrumą: „Jis visuomet buvo jautrus žmonėms, kurie patekdavo į nelaimes. Padėdavo kitiems.
Iš jo sklindantis gėris buvo toks stiprus, kad persiduodavo kitiems. Pavyzdžiui, aš pati išmokau dosnumo iš vyro. Iki tol mano mąstymas buvo pakankamai siauras – man norėjosi visko tik savo šeimai. Pamažu mano supratimas plėtėsi ir supratau, kad mano gerumo užtenka ir kitiems“, – šypsosi ji.
Po kelių mėnesių iš Nacionalinio transplantacijos biuro Inesa sulaukė laiško, kuriame buvo nurodyta, kad Justo donorystė padėjo net šešiems recipientams (išskyrus širdį). Moteris prisipažįsta: „Sužinojome kokie organai tiko transplantacijai ir kam – vyrui ar moteriai – jie buvo transplantuoti. Labai laukiau šio laiško. Aišku, laiškų iš recipientų laukiu ir dabar. Vis galvoje sukasi mintis, kad galėčiau parašyti ir jiems, bet nežinau, ar jie nori gauti mano laišką.
Gavus laišką iš Nacionalinio transplantacijos biuro buvo tarsi atgimimas, nes žinojome, kad dalis vyro gyvena toliau. Kita emocija buvo, kad padarėme kažką gero, dėl ko kiti žmonės pasveiko ar sveiksta. Tikrai daug emocijų sukėlė, nes dėl mūsų nelaimės, kažkam atėjo džiaugsmas“, – pasakoja ji.
Kas yra smegenų mirtis ir kodėl donorystė svarbi
Smegenų mirtis – galutinė diagnozė, kai žmogaus smegenų funkcijos yra negrįžtamai nutrauktos. Nors techninėmis priemonėmis dar kurį laiką gali veikti širdis ir kiti organai, žmogus tokiu atveju yra miręs. Lietuvoje smegenų mirtis diagnozuojama rečiau nei kitos mirties priežastys, bet kasmet – kiek daugiau nei 100 atvejų. Šiuo metu transplantacijos laukia 328 žmonės: 76 inksto, 1 kasos-inksto, 38 širdies, 7 plaučių, 4 širdies–plaučių, 48 kepenų ir 154 ragenų transplantacijos.
Inesa dabar turi donoro kortelę ir ragina šeimas kalbėtis apie savo valią: „Aš stengiuosi suprasti ir juos – kol žmogus nesusiduria su tam tikromis situacijomis, jis nežino, kaip reaguotų. Mūsų šeima nesigaili priimto sprendimo paaukoti organus donorystei – mes dėl to tik didžiuojamės“, – sako moteris. Užpildyti pritarimą donorystei galima internetu ntb.lt arba vaistinėse.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.