Alergija maistui – tai vis dažniau pasitaikantis ir visame pasaulyje aštriai išaugęs sveikatos sutrikimas, kuris kelia didelį nerimą tiek sergantiems, tiek jų artimiesiems. Pastaraisiais metais ypač sparčiai didėja vaikų alerginių reakcijų skaičius, todėl tėvai privalo būti itin atidūs renkantis maisto produktus savo šeimoms. Neretai alergijos gali būti gyvybei pavojingos, o kartais net menkiausias alergeno kiekis maisto produktuose sukelia stiprias reakcijas.
Naujausi tyrimai, atlikti po tragiškų atvejų, kai jauni žmonės mirė nuo alerginių reakcijų į žemės riešutus ir sezamo sėklas, atkreipė dėmesį į šios problemos rimtumą. Pavyzdžiui, 6 metų mergaitės mirtis Vakarų Australijoje nuo pieno produktų alergijos yra dar vienas pavyzdys, įrodantis, kaip pavojingos gali būti maisto alergijos.
Kas sukelia alergiją maistui?
Alergija yra imuninės sistemos per didelio jautrumo reakcija į tam tikras medžiagas, vadinamas alergenais. Imuninė sistema klaidingai atpažįsta šiuos baltymus kaip pavojingus ir pradeda gintis, sukeldama įvairius simptomus. Šie simptomai gali svyruoti nuo odos paraudimo, niežulio ir dilgėlinės iki rimtų kvėpavimo sutrikimų, vėmimo ar net anafilaksinio šoko, kuris yra potencialiai gyvybei pavojingas.
Dažniausi maisto produktai, sukeliančius alergiją vaikams ir suaugusiems, yra: pieno produktai, kiaušiniai, žemės riešutai, įvairūs kiti riešutai, sezamo sėklos, žuvis, moliuskai ir vėžiagyviai. Net nedideli šių produktų pėdsakai gali inicijuoti alerginę reakciją, todėl svarbu atidžiai skaityti etiketes ir žinoti, ką valgote.
Aplinkos veiksniai ir alergijų augimas
Pastaruosius trisdešimt metų maisto alergijų dažnis ženkliai išaugo, ypač išsivysčiusiose šalyse. Vien Didžiojoje Britanijoje alergija žemės riešutams padaugėjo penkis kartus nuo 1995 iki 2016 metų. Australijos vaikų alergijų dažnis yra net dar didesnis – 9 proc. vienmečių alergiški kiaušiniams, o 3 proc. – žemės riešutams.
Šio augimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai sutaria, kad tai labiau lemia aplinkos pokyčiai, gyvenimo būdas, didesnis urbanizacijos poveikis nei diagnostikos patobulinimai ar visuomenės atsargumas.
Miesto gyventojai dažniau serga alergijomis dėl taršos, mitybos pokyčių ir sumažėjusio mikrobų poveikio, kuris svarbus imuninei sistemai normaliai vystytis. Migrantų bendruomenėse, persikėlusių į skirtingas šalis, taip pat registruojama daugiau alerginių ligų, kas dar kartą patvirtina aplinkos svarbą.
Vitamino D trūkumas – viena iš galimų priežasčių
Mokslininkai iškelia keletą hipotezių, bandydami paaiškinti didėjantį alergijų dažnį. Viena iš svarbių teorijų susijusi su vitamino D trūkumu. Šis vitaminas atlieka reikšmingą vaidmenį stiprinant imuninę sistemą ir mažinant jos pernelyg aktyvų atsaką į alergenu laikomas medžiagas.
Taip pat manoma, kad dėl pagerėjusios higienos ir sumažėjusio parazitinių infekcijų paplitimo vaikų organizmas patiria mažesnį imuninės sistemos stimulavimą, todėl ji gali klaidingai reaguoti į maisto baltymus. Be to, odos kontaktas su alergenu, pavyzdžiui, kai kūdikiai serga egzema, gali skatinti alergijos vystymąsi, kai tuo tarpu ankstyvas tam tikrų alergenų vartojimas per burną, pavyzdžiui, žemės riešutų įtraukimas į mitybą, padeda organizmui įgyti toleranciją.
Gyvenimo būdo ir žmogaus veiksniai
Ne mažiau svarbi yra ir žmogaus veikla bei sąmoningumas. Pavyzdžiui, aiškūs ir tikslūs maisto produktų ženklinimai yra būtini, siekiant užkirsti kelią netyčiniam alergiškų maisto produktų vartojimui. Nėra vaistų, kurie visiškai išgydytų maisto alergijas, todėl pagrindinė prevencijos priemonė yra alergizuojančių produktų vengimas bei greita reakcija pastebėjus alerginės reakcijos požymius.
Alergenų imunoterapija, kuri mažina jautrumą tam tikriems alergenams, dar tik tobulinama, tačiau kol kas alergijų problema išlieka aktuali kasdienio gyvenimo iššūkis, ypač vaikams ir jų šeimoms, kurios nuolat gyvena su streso ir nerimo našta, susijusia su alergijų pavojais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.