Valerijonas (Valeriana officinalis) nuo senų laikų vertinamas kaip viena veiksmingiausių priemonių centrinės nervų sistemos raminti. Jo lotyniškas pavadinimas siejamas su žodžiu valeo „esu sveikas”, o augalo šakniastiebiai nuo seno naudoti tiek Europoje, tiek Azijos tradicinėje medicinoje. Istorinės nuorodos mini Plinijų Vyresnįjį, Aviceną ir Hipokratą, kurie pabrėždavo valerijono poveikį protui, organizmo stiprinimui bei moterų ligų gydymui.
Veikliosios medžiagos
Valerijono šakniastiebiuose ir šaknyse aptinkamas eterinis aliejus (0,5–2 proc.), įvairios organinės rūgštys (pvz., valerijono rūgštis), borneolio esteris, izovalerijono rūgštis, seskviterpenai, alkaloidai (valerinas, chatininas), glikozidai ir daug mineralinių medžiagų, tarp jų kalcis ir manganas. Šių junginių derinys lemia raminantį, spazmolizinį ir migdomąjį poveikį, bet taip pat nulemia specifinį kvapą – dėl jo valerijoną dažnai mėgsta katės.
Vartojimas ir dozavimas
Valerijonas taikomas padidėjusiam nervingumui, nemigai, širdies ir kraujagyslių neurozei, lygiųjų raumenų spazmams, taip pat kaip pagalbinė priemonė esant menopauzės simptomams ar virškinimo sutrikimams. Tradicinis vartojimo režimas, dažnai minimas liaudies medicinoje, yra 20 dienų vartojimo, po to 10 dienų pertrauka. Saugumo sumetimais geriau laikytis gydytojo arba vaistininko rekomendacijų dėl dozavimo ir trukmės.
Atsargumo priemonės ir kontraindikacijos
Ilgai vartojant gali atsirasti pripratimas, sumažėti darbingumas, sutrikti virškinimo sistemos veikla. Valerijono preparatai gali didinti kraujo krešumą, todėl juos reikėtų vartoti atsargiai sergantiems trombozės rizika arba kartu su vaistais, veikiančiais kraujo krešumą. Taip pat reikia vengti vartojimo su kitais stipriais raminamaisiais, alkoholiu ar prieš operacijas. Jei atsiranda nepageidaujamų reiškinių, nutraukite vartojimą ir pasitarkite su specialistu.
Paruošimo būdai ir praktiniai patarimai
Vaistams naudojami šakniastiebiai su šaknimis, kasami rudenį arba ankstyvą pavasarį, nuvalomi ir apvytinami 1–3 dienas pavėsyje, vėliau džiovinami ne aukštesnėje kaip 35 °C temperatūroje. Šalto užpilo paruošimas – vienas saugiausių būdų: 1 arbatinį šaukštelį maltų šaknų užpilti stikline šalto virinto vandens, laikyti 4–5 valandas ir nukošti; gerti po pusę stiklinės du kartus per dieną.
Karšti užpilai mišiniuose su kitomis raminančiomis žolelėmis tinka nervams, tačiau gali būti netinkami žmonėms, sergantiems aritmija dėl didesnės širdies veiklos rizikos.
Be medicininio naudojimo, valerijonas traukia katinus savo kvapu – tai verta žinoti augalų mylėtojams. Jei auginama darže ar vazonuose, saugokite augalą nuo pernelyg intensyvios saulės pirmomis dienomis po persodinimo ir užtikrinkite derlingą, drenuotą dirvą. Tinkamai paruoštas ir saikingai vartojamas valerijonas gali būti vertingas natūralus pagalbininkas ramiai nakčiai ir nervų stabilumui.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.