Naujas mokslinis tyrimas atskleidė plačias rizikas, susijusias su cheminėmis medžiagomis, kurias žmonės įsisavina per maistą ir su juo kontaktuojančius objektus. Tyrėjai praneša, kad žmogaus organizme rasta daugiau kaip 3600 cheminių medžiagų, susijusių su maisto pakuotėmis, virtuvės įrankiais ir kitais daiktais. Šie radiniai kelia susirūpinimą dėl galimo ilgalaikio poveikio sveikatai, ypač atsižvelgiant į tam tikrų junginių toksiškumą.
Kokios cheminės medžiagos ir kokios rizikos?
Tyrime įvardinti labai toksiški junginiai: PFAS (perfluorinti junginiai), bisfenoliai, ftalatai, kai kurie metalai ir lakiųjų organinių junginių grupė. Daugelis jų siejami su vėžio rizika, hormonų pusiausvyros sutrikimais, reprodukcine sveikata ir kitomis lėtinėmis ligomis. Iš viso tyrėjai identifikavo apie 14 000 cheminių medžiagų, galinčių liestis su maistu, todėl ne visas poveikis kyla vien tik iš pakuočių, tačiau ryšiai tarp pakuočių ir maisto užterštumo yra ryškūs.
„Be abejo, nerimą kelia tai, kad turime tvirtą ryšį, kuris rodo, jog kai kurios pavojingos cheminės medžiagos … iš pakuočių patenka į maistą“, – sakė tyrimo bendraautorė Birgit Geuke iš Ciuriche įsikūrusios ne pelno siekiančios organizacijos ‚Maisto pakuočių forumas‘.
Iš kur jos patenka ir kaip mažinti riziką?
Cheminių medžiagų migracija į maistą gali vykti dėl kelių veiksnių: šilumos (kaitinimas pakuotėse), riebalų kiekio maiste (riebaluose tirpūs junginiai lengviau pereina iš plastiko), ilgalaikio kontakto laiko ir mechaninio nusidėvėjimo. Plastikas yra ypač problematiškas, nes jo sudėtyje gali būti tūkstančiai įvairių priedų, dauguma jų nėra griežtai reglamentuoti. Net silikoniniai produktai, metalinių skardinių dangos ar popieriaus ir kartono gaminiai, apdoroti PFAS, gali būti papildomi taršos šaltiniai.
Praktinės rekomendacijos vartotojams yra paprastos ir įgyvendinamos: rinktis stiklines indų talpas maisto laikymui, perkelti maistą iš pakuočių į stiklinius indelius iš karto po namuose gauto maisto, vengti šildyti maisto plastikiniuose induose mikrobanginėje, neleisti riebalų turinčiam maistui ilgai laikytis plastikiniuose maišeliuose.
Daugelis tyrėjų taip pat praktikuoja atsinešti savo stiklinius indus į maitinimo įstaigas, jei nori pasiimti maisto likučius.
Vis dėlto mokslininkai įspėja, kad individualūs veiksmai tik sumažina, bet neišsprendžia problemos pilnai. Siekiant reikšmingai sumažinti cheminių medžiagų poveikį visuomenei, reikalingesni griežtesni reglamentai, atviresnė informacija apie naudojamas medžiagas ir jų saugumo vertinimai gamybos grandinėje.
Apibendrinant, nors visiškai išvengti cheminių medžiagų gyvenime yra sudėtinga, vartotojai gali gerokai sumažinti riziką taikydami paprastas prevencines priemones ir palaikydami griežtesnę reguliaciją bei skaidresnę pramonės praktiką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.