Cholesterolis ilgą laiką skirstytas į „blogąjį“ MTL (mažo tankio lipoproteinus) ir „gerąjį“ DTL (didelio tankio lipoproteinus). Tačiau pastarųjų metų moksliniai duomenys rodo, kad situacija yra sudėtingesnė nei paprasta „geras–blogas“ dichotomija. Svarbu suprasti, kaip kiekvienas tipas veikia arterijas ir kodėl DTL poveikis gali būti pervertintas.
MTL – vis dar pagrindinis rizikos veiksnys
Padidėjęs MTL kiekis yra gerai žinomas rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių ligoms. MTL dalelės gali kauptis arterijų sienelėse ir sukelti apnašų formavimąsi, o tai padidina miokardo infarkto ir insuloto riziką. Todėl dauguma prevencinių strategijų orientuotos į MTL mažinimą: dieta, fizinis aktyvumas, kūno svorio valdymas ir, prireikus, medikamentai, pvz., statinai. Kardiologai rekomenduoja individualius MTL tikslus, atsižvelgdami į bendrą paciento riziką.
Kodėl DTL ne visada yra „geras“
DTL tradiciškai laikomas apsauginiu, nes kai kurios jo dalelės surenka cholesterolio perteklių iš kraujotakos ir perneša jį į kepenis. Tačiau DTL nėra vienalytė dalelė: tai dalelių šeima, skirtingo dydžio ir funkcijos. Kai kurios DTL dalelės efektyviai pašalina cholesterolį, kitos – mažiau, o dalis gali net elgtis netipiniu būdu ir pernešti cholesterolį į kraują.
„Vis dar tiek daug nežinome ir nesuprantame apie DTL. Tačiau įrodymai aiškiai rodo, kad svarbiausia yra MTL lygio valdymas“, – sako daktaras Jorge Plutzky, Harvardo filialo Brighamo ir Moterų ligoninės prevencinės kardiologijos direktorius.
Tyrimai, bandę pagerinti širdies išvengiamumą didinant DTL, nedavė laukiamų rezultatų. Pavyzdžiui, vaistų, didinančių DTL (CETP inhibitoriai), bandymai parodė DTL padidėjimą, bet tai ne visada sumažino infarktų ar insultų riziką. 2022 m. publikuotas „JAMA Cardiology“ tyrimas net parodė, kad pacientai su labai aukštu DTL (≥80 mg/dL) sirgo ir mirė nuo širdies ligų panašiai kaip ir tie, kurių DTL buvo labai žemas (≤30 mg/dL).
Praktiniai patarimai: į ką verta kreipti dėmesį
Svarbiausia – orientuotis į MTL mažinimą.
Straipsnyje minima sritis skatina siekti MTL lygio žemiau 3,85 mmol/l (apie 149 mg/dL), o kai kurie ekspertai rekomenduoja dar žemesnius tikslus – apie 3 mmol/l (apie 116 mg/dL) arba individualiai nustatomus rodiklius, ypač sergantiems širdies ligomis. Gyvenimo būdo pokyčiai – subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla, rūkymo nutraukimas ir svorio kontrolė – prisideda ne tik prie MTL mažinimo, bet ir prie bendros širdies sveikatos.
„DTL lygis dažnai šiek tiek padidėja, kai žmonės valgo sveiką augalinės kilmės maistą ir reguliariai sportuoja“, – sako daktaras Plutzky. „Tačiau sveikas gyvenimo būdas taip pat sumažina MTL lygį ir taip sumažina širdies priepuolio ir insulto riziką. Būtent šie elgesio modeliai, o ne šiek tiek aukštesnis DTL lygis, kuris gali atsirasti dėl jų, yra pagrindiniai veiksniai.“
Galiausiai, kaip pabrėžia specialistas, nevertėtų užmiršti viso rizikos konteksto: „Nepriklausomai nuo jūsų DTL lygio, visi jūsų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai nulems jūsų MTL tikslinį lygį“, – sako jis. Konsultacija su gydytoju ir individualus rizikos vertinimas išlieka būtini planuojant prevenciją ir gydymą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.