Cukrinis diabetas vis labiau įgauna epidemijos bruožų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Skaičiuojama, kad ligos atvejis užfiksuojamas kone kas dešimt sekundžių, o nepakankamai kontroliuojamas diabetas gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę ir baigtis net mirtimi. Svarbu suprasti, kam reikėtų skirti didžiausią dėmesį — prevencijai, ankstyvai diagnostikai ar ilgalaikei priežiūrai.
Diabeto tipai ir diagnostika
Interviu su LSMU Kauno Klinikų Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologe doc. dr. Džilda Veličkiene atskleidžia esminius diagnostikos niuansus:
– Kiek iš tiesų sergančiųjų cukriniu diabetu Lietuvoje? Tiesa, kad pusė jų – nediagnozuoti atvejai?
– Lietuvoje yra diagnozuota apie 120 tūkstančių cukrinio diabeto atvejų.
Dž. Veličkienės paaiškinimai išryškina skirtumą tarp I ir II tipo diabeto: I tipo liga dažniausiai progresuoja greitai ir turi aiškius simptomus, todėl nediagnozuotų atvejų beveik nėra. II tipo diabetas, sudarantis daugiau nei 90 proc. atvejų, dažnai eina be ryškių simptomų ir gali būti nediagnozuotas be specifinio tyrimo — gliukozės toleravimo testo.
Kam yra didžiausia rizika ir kodėl liga plinta
– Ar esama statistikos, kurios amžiaus grupės, lyties asmenis liga pakerta dažniausiai?
– Ir vėl atsakant į jūsų klausimą, kas dažniausiai serga cukriniu diabetu, turime patikslinti apie kurį diabeto tipą kalbame.
II tipo diabeto paplitimą lemia gyvensenos veiksniai: per didelis lengvai pasisavinamų kalorijų vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas. Genetika ir nėščiųjų diabetas taip pat didina riziką.
Komplikacijos ir jų prevencija
– Žinia, kad nesiimant jokių priemonių, į diabetą žiūrint atsainiai, galimos labai didelės komplikacijos, kokios jos dažniausios?
– Taip, pagrindinis cukrinio diabeto gydymo tikslas – ne tik panaikinti ligos simptomus, kurie kaip jau supratote, sergant 2 tipo cukriniu diabetu būna retai, bet išvengti cukrinio diabeto komplikacijų.
Komplikacijos gali būti ūminės (ketoacidozė, hipoglikemija) ir lėtinės — akių, inkstų, nervų bei kraujagyslių pažeidimai.
Diabetinė retinopatija ir inkstų nepakankamumas gali ilgainiui sukelti rimtų pasekmių, o periferinė neuropatija ir sutrikusi kraujotaka didina pėdų žaizdų ir amputacijų riziką. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka svarbiausia mirties priežastimi netinkamai kontroliuojant diabetą.
Prevencija, tyrimai ir kas daryti esant prediabetui
– Kaip dažnai paprastas žmogus turėtų tirtis gliukozės kiekį kraujyje?
– Cukraus kiekį kraujyje vertėtų tikrinti visai atvejais, jei žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, jaučiasi prastai – jaučia nuovargį, bendrą silpnumą, svorio pokyčius, troškulį, kūno niežulį, deginančius skausmus kojose, yra įvykęs miokardo infarktas ar insultas.
– Ką pirmiausiai reikia daryti, jei cukraus kiekis kraujyje yra per didelis, kitaip tariant, nustatoma vadinamoji prediabetinė būsena?
– Labai geras jūsų klausimas, nes labai svarbu į tai atkreipti visuomenės dėmesį. Jei atlikus gliukozės toleravimo mėginį nustatoma viena iš prediabetinių būklių – sutrikusi glikemija nevalgius ar gliukozės toleravimo sutrikimas – tai laikas, kai dar galima veikti ir pasukti įvykių ratą kita linkme ir tai padaryti gali pats žmogus.
Pakeitus gyvensenos įpročius — sumažinus suvartojamų kalorijų kiekį, padidinant skaidulų kiekį, ribojant sočiųjų ir transriebalų vartojimą, reguliariai sportuojant (150 min. per savaitę) ir sumažinus kūno svorį 5–7 proc. — galima žymiai sumažinti arba atitolinti II tipo diabeto išsivystymą.
Reguliarūs sveikatos patikrinimai, rūkymo nutraukimas, kraujospūdžio ir lipidų kontrolė yra esminiai žingsniai siekiant sumažinti diabetinių komplikacijų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.