Demografinė perspektyva. Lietuvos visuomenė sparčiai senėja: Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko Daliaus Jatužio pateiktos prognozės rodo, kad 2050 m. pradžioje 65 metų ir vyresni asmenys sudarys apie 29 proc. visų gyventojų. Tai reiškia reikšmingą struktūrinį poslinkį, kuris paveiks sveikatos priežiūros poreikius, socialines paslaugas ir darbo rinką.
Seime pristatydamas duomenis Jatužis pažymėjo: „„Akivaizdžiai matome, kad 65 ir daugiau metų (amžiaus – ELTA) visuomenės procentinė dalis auga. (…) kas prognozuojama 2050-aisiais, matome, kad 2050 m. pradžioje 29 proc. Lietuvos gyventojų bus vyresni nei 65 metų amžiaus”, – antradienį Seime pristatydamas praėjusių metų tendencijas ir gyventojų sveikatos rodiklius kalbėjo jis.
Sveikatos iššūkiai vyresniame amžiuje
Vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė kelia susirūpinimą: kaip nurodė NST vadovas, didelė dalis 65+ amžiaus asmenų gyvena su chroniškomis ligomis, kurios reikalauja nuolatinės priežiūros ir medikamentų. „Problema ta, kad 8 iš 10 tokio amžiaus žmonių turi ilgalaikių sveikatos problemų, sukuria mažiau bendrojo vidaus produkto (BVP). Be to, tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų žymiai dažnesnis vienišumo klausimas. Vienišumas yra rimta problema, sveikatai – taip pat. Vienišumas dažniausiai lemia vangesnį įsitraukimą į visuomenines veiklas, mažėjantį socialinį ryšį, kas yra rizikos veiksnys depresijai, kraujotakos ligoms ir savižudybėms. Be to, tai yra ilgalaikis stresas, kuris turi neigiamą poveikį imunitetui, kraujotakos sistemai, psichikos sveikatai ir esamoms lėtinėms ligoms”, – aiškino NST pirmininkas.
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuota apie 38 tūkst. mirčių. D. Jatužis pabrėžė, kad daugiausia mirčių patiriama dėl kraujotakos sistemos ligų: „Neabejotinas lyderis – 51,3 proc. – kraujotakos sistemos ligos, kurios yra dažniausia mirties priežastis tiek tarp vyrų, tiek ypač tarp moterų. Apie 5 tūkst. mirčių 2025 m. buvo ankstyvos mirtys dėl širdies ir kraujagyslių ligų.” Statistikos duomenys taip pat rodo, kad „45 proc.
vyrų ir net 57 proc. moterų miršta dėl širdies, kraujagyslių ligų.” Piktybiniai navikai ir virškinimo sistemos ligos užima antrą ir trečią vietas pagal mirties priežastis.
Ekonominės ir socialinės pasekmės
Senėjimas daro tiesioginį poveikį darbo rinkai, pensijų sistemai ir viešajam biudžetui. Mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir didesnis slaugos poreikis didina viešąsias išlaidas sveikatos ir socialinėms paslaugoms. Be to, didėja rizika regioniniams ir socioekonominiams skirtumams, kai sveikatos priežiūros paslaugos ir prieiga prie jų nevienodai pasiskirsto tarp miestų ir regionų.
Ką daryti?
Reikalingas kompleksinis požiūris: stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą, įdiegti prevencines programas širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio prevencijai, plėtoti psichikos sveikatos paslaugas ir kovoti su socialine izoliacija per bendruomenines iniciatyvas. Taip pat būtina investuoti į ilgalaikę slaugą, pagyvenusių žmonių integraciją į visuomenę ir darbo rinkos politiką, skatinančią vyresnio amžiaus žmonių užimtumą bei tęstinį mokymąsi.
Demografinės prognozės aiškiai rodo, kad be sisteminių pokyčių sveikatos sistema ir socialinė apsauga susidurs su dideliais iššūkiais. Laiku pradėtos prevencinės priemonės ir tikslinė politika gali sumažinti neigiamą poveikį ekonomikai ir pagerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.