Daugeliui rytinis kavos puodelis yra neatskiriama dienos dalis, tačiau naujausi moksliniai duomenys primena, kad šis potraukis gali būti ne vienodai saugus visiems. Tyrimas, remiantis 24 tūkstančių Švedijos gyventojų duomenimis, rodo, jog genetiniai skirtumai, lemiantys kofeino metabolizmą, gali nulemti skirtingą kavos poveikį vainikinių arterijų aterosklerozės rizikai.
Kas yra aterosklerozė?
Aterosklerozė – tai procesas, kai ant kraujagyslių sienelių kaupiasi riebalai, cholesterolio nuosėdos ir kalcis, susidaro plokštelės, kurios siaurina kraujagysles ir gali trukdyti kraujotakai. Jei tokios plokštelės atsiskiria, susidaro trombas, kuris gali sukelti miokardo infarktą ar insultą. „Aterosklerozė atsiranda dėl netinkamos mitybos, rūkymo ir padidėjusio kraujospūdžio. Aterosklerotinės plokštelės pažeidžia kraujagyslių sieneles, ant jų nusėda kenksmingi riebalai, – sako Vanessa Kaplan, Jonšiopingo ligoninės (Švedija) gydytoja rezidentė.
Tyrimo duomenys ir reikšmė
Tyrėjai analizavo 50–64 metų amžiaus žmonių medicininius duomenis, įskaitant vainikinių arterijų rentgeno nuotraukas, gyvensenos anketas ir nuasmenintus genetinius profilius. Analizės parodė, kad tam tikros genetinės variacijos susijusios su greitesniu kofeino metabolizmu. Paaiškėjo, kad žmonės, turintys šias genų variacijas ir vartojantys daugiau kavos, gali turėti didesnę vainikinių arterijų aterosklerozės riziką.
„Ankstesni tyrimai parodė, kad nefiltruota kava gali padidinti kraujo riebalų kiekį ir taip padidinti kraujotakos sutrikimų riziką. Aš pati domiuosi tiksliąja medicina kardiologijos srityje ir taip pat esu kavos mėgėja“, – paaiškina V. Kaplan. Rezultatai rodo, kad ne kiekvienas žmogus reaguoja į kavą vienodai – įtaką turi genetika ir kiti rizikos veiksniai.
Ką tai reiškia praktiškai?
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kol kas negalima skubiai formuluoti visuotinai galiojančių rekomendacijų. „Būtent. Rizika, kad geriant kavą susikaups riebalai vainikinių arterijų sienelėse, nebūtinai turi būti vienoda visiems žmonėms. Tačiau norint tai patvirtinti, reikalingi ilgalaikiai tyrimai“, – paaiškina V. Kaplan.
Vis tik jau dabar svarbu atkreipti dėmesį į kelis praktinius aspektus: pasirinkti filtruotą kavą, vengti perteklinio kofeino, stebėti cholesterolio ir kraujospūdžio rodiklius bei aptarti kavos vartojimą su gydytoju, jei yra širdies ligų šeimos anamnezė.
Nauda ir atsargumas
Reikia paminėti, kad kava taip pat turi potencialios naudos: tyrimai susiejo jos vartojimą su mažesne 2 tipo diabeto rizika ir antioksidantais, kurie gali turėti teigiamą poveikį sveikatai. Tačiau tam, kad rizika ir nauda būtų įvertintos individualiai, ateityje gali prireikti genetinio profilio įtraukimo į prevencines rekomendacijas.
Trumpai tariant, kavos mėgėjams rekomenduojama saikingumas ir periodiškas sveikatos rodiklių tikrinimas. Jeigu neramina širdies ligų rizika ar yra genetinių tyrimų galimybė, aptarkite šiuos klausimus su šeimos gydytoju ar kardiologu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.