Mokslininkų atradimas pribloškė: gali tekti perrašyti anatomijos vadovėlius

Žmogaus anatomija laikoma viena geriausiai ištirtų mokslo sričių. Atrodytų, kad po šimtmečius trukusių tyrimų apie žmogaus kūną jau žinome beveik viską. Tačiau prieš kelerius metus paskelbtas atradimas privertė mokslininkus iš naujo pažvelgti į organizmo sandarą ir sukėlė diskusijas, ar žmogaus kūne buvo aptiktas iki tol neaprašytas organas.

Tyrėjų dėmesio centre atsidūrė vadinamasis intersticiumas – skysčiu užpildytų ertmių ir jungiamojo audinio tinklas, kuris driekiasi po oda, aplink vidaus organus, kraujagysles bei raumenis. Kai kurie mokslininkai šią struktūrą pavadino nauju žmogaus organu, o jos reikšmė gali būti kur kas didesnė, nei manyta anksčiau.

Netikėtas atradimas atliekant tyrimus

Intersticiumas buvo pastebėtas naudojant pažangias endoskopines technologijas, leidžiančias mikroskopiniu lygiu stebėti gyvus audinius. Tirdami tulžies latakus gydytojai aptiko kolageno skaidulų tinklą ir daugybę skysčiu užpildytų ertmių, kurios anksčiau nebuvo aiškiai matomos tradiciniuose anatominiuose preparatuose.

Mokslininkai paaiškino, kad įprastai ruošiant audinius mikroskopiniams tyrimams skystis iš jų pašalinamas, todėl ertmės subliūkšta ir atrodo kaip vientisas jungiamasis audinys. Dėl šios priežasties ši struktūra ilgą laiką liko nepastebėta.

Viena didžiausių organizmo struktūrų

Tyrėjų teigimu, intersticiumas gali sudaryti reikšmingą organizmo skysčių sistemos dalį. Skaičiuojama, kad šiame tinkle gali būti sukaupta didelė dalis organizmo tarpląstelinio skysčio, o pati struktūra driekiasi beveik visame kūne.

Dėl savo išsidėstymo intersticiumas gali veikti kaip natūrali amortizacinė sistema. Manoma, kad jis padeda apsaugoti audinius nuo mechaninių pažeidimų, sugeria smūgius ir mažina apkrovas organams, kraujagyslėms bei raumenims.

Kokią reikšmę tai gali turėti medicinai?

Didžiausias mokslininkų susidomėjimas susijęs ne tiek su pačiu atradimu, kiek su galimomis jo pasekmėmis medicinai.

Tyrėjai mano, kad intersticiumas gali atlikti svarbų vaidmenį plintant įvairioms ligoms, ypač vėžiui.

Kadangi ši struktūra sudaro tarpusavyje susijusių kanalų tinklą, ji gali tapti savotišku keliu, kuriuo navikinės ląstelės migruoja į kitas organizmo vietas. Mokslininkai šiuo metu tiria, ar intersticiumas gali padėti paaiškinti kai kuriuos iki šiol sunkiai suprantamus metastazių plitimo mechanizmus.

Taip pat svarstoma, kad geresnis šios sistemos pažinimas galėtų padėti diagnozuoti tam tikras ligas anksčiau ir sukurti naujus gydymo metodus.

Ar tai tikrai naujas organas?

Nors 2018 metais pasaulio žiniasklaidoje intersticiumas buvo pristatomas kaip naujas žmogaus organas, dalis anatomų ir patologų iki šiol dėl to diskutuoja. Jie sutinka, kad skysčiu užpildytų ertmių tinklas egzistuoja, tačiau ne visi mokslininkai mano, kad jį reikėtų laikyti atskiru organu.

Šiuolaikinėje medicinoje intersticiumas dažniau apibūdinamas kaip svarbi ir anksčiau nepakankamai įvertinta organizmo struktūra, kurios funkcijos vis dar aktyviai tiriamos. Vis dėlto pats atradimas laikomas vienu įdomiausių pastarųjų dešimtmečių anatomijos srityje.

Atradimas priminė, kiek dar daug nežinome

Intersticiumo istorija tapo puikiu priminimu, kad net ir XXI amžiuje žmogaus kūnas vis dar slepia paslapčių. Naujos vaizdinimo technologijos leidžia pažvelgti ten, kur anksčiau mokslininkai tiesiog negalėjo pažvelgti, todėl ir ateityje galima tikėtis atradimų, kurie pakeis mūsų supratimą apie organizmą.

Nors diskusijos dėl intersticiumo statuso tebevyksta, mokslininkai sutaria dėl vieno – ši struktūra gali būti svarbi tiek suprantant žmogaus anatomiją, tiek ieškant naujų būdų diagnozuoti ir gydyti ligas.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 10 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *