Kiekvienas iš mūsų ne kartą yra radęs pelėsį ant maisto ir pagundą tiesiog nupjauti supelijusią vietą. Tačiau pelėsis nėra tik vizualinis nepatogumas – jis gali reikšmingai pakenkti sveikatai. Pelėsio sporos ir jį gaminančios medžiagos gali sukelti ūmias alergines reakcijas, kvėpavimo takų sutrikimus ir, ilgainiui, rimtesnes ligas dėl toksiškų junginių – mikotoksinų.
Kokios pavojingos medžiagos gaminamos pelėsių?
Mikotoksinai yra natūralūs pelėsių gaminami toksinai, kurie randami grūdiniuose, riešutuose, vaisiuose, sultyse ir kituose maisto produktuose. Jų tipų yra daug, o mokslininkai nuolat atranda naujų variantų. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, apie 25 proc. pasaulio grūdų gali būti paveikti vienos iš pavojingiausių rūšių – aflatoksinų. Aflatoksinai yra ypač pavojingi: jie gali sukelti kepenų vėžį ir lėtinį apsinuodijimą, kuris dar labiau rizikuoja žmonėms ir gyvūnams.
Kaip pelėsis veikia organizmą ir kas yra rizikos grupės?
Trumpalaikis kontaktas su pelėsiais gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Daug svarbesnė problema – kvėpavimo takų simptomai: čiaudulys, kosulys, dusulys, ypač jautriems asmenims ar sergantiems astma. Imunodeficito turintiems asmenims pelėsiai gali sukelti sunkesnes infekcijas. Ilgalaikė mikotoksinų ekspozicija siejama su kepenų, inkstų pažeidimais ir imuninės sistemos silpnėjimu.
Neretai žmonės mano, kad tiesiog nupjovus pelėsinę duonos ar vaisiaus dalį, maistas tampa saugus. Deja, daugumos produktų atveju tai netiesa: pelėsio mikroskopinės šaknys gali įsiskverbti giliai į minkštą ar porėtą maisto struktūrą, todėl pavojingos medžiagos lieka net ir po matomo pelėsio pašalinimo.
Kaip saugiai elgtis su supelijusiu maistu ir kaip prevenciškai elgtis?
Visų pirma, minkštus produktus – duoną, jogurtą, sūrius, uogas, marmeladą, ruošinius, pusfabrikačius, virtus patiekalus – radus su pelėsiu reikėtų išmesti. Grūdai, riešutai ir miltai, jeigu pastebimas pelėsis, taip pat turi būti išmesti dėl galimų mikotoksinų.
Kai kuriuos kietesnius produktus (tvirti kieti sūriai, kietesnė mėsa) pagal specialių institucijų rekomendacijas galima naudoti, nukirtus bent 2,5 cm pločio pelėsio zoną ir aplinkui, tačiau tokie sprendimai yra rizikingesni ir nepatartini silpnesnės sveikatos žmonėms.
Prevencija yra paprasta, bet efektyvi: palaikykite švarą šaldytuve ir virtuvėje, reguliariai vėdinkite patalpas, pirkite mažesniais kiekiais ir tik šviežius produktus, neatidėkite suvartojimo iki galiojimo pabaigos. Palikę maistą kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas padidinate pelėsio ir bakterijų dauginimosi riziką. Maisto likučius rekomenduojama suvartoti per 3–4 dienas ir laikyti sandariuose induose.
Jei radote supelijusį produktą: neuostykite jo artimai, nedelsdami išmeskite, nuvalykite ir dezinfekuokite aplinką. Šaldytuvą verta valyti bent kartą per kelis mėnesius: šiltame vandenyje ištirpdyta arbatinė šaukštelio sodos tirpalo gerai valo ir neutralizuoja kvapus; kartais patariama naudoti ir tinkamai praskiestą baliklio tirpalą bei kruopščiai išdžiovinti paviršius.
Pelėsis gali atrodyti menka problema, bet jo poveikis sveikatai gali būti rimtas. Geros higienos įpročiai, tinkamas maisto laikymas ir greitas reagavimas radus pelėsį – paprasti, bet veiksmingi būdai apsisaugoti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.