Mažai kas susimąsto, tačiau pagrindinis riebalų rezervuaras mūsų kūne nėra tik paviršinis poodinis sluoksnis ar pilvas — tai kepenys. Kai suvartojame daugiau kalorijų nei išeikvojame, organizmas perdirba perteklinę energiją ir dalį jos kaupia ne tik riebaluose po oda, bet ir kepenų ląstelėse kaip trigliceridus. Ilgainiui toks kaupimasis veikia organo funkcijas ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Metabolizmo fabrikas ir „5 procentų taisyklė“
Kepenys atlieka daugybę gyvybiškai svarbių vaidmenų: jos metabolizuoja maistines medžiagas, detoksikuoja, sintezuoja baltymus ir reguliuoja energetinį balansą. Kai kepenų riebalų kiekis siekia 5–10 % bendros organo masės, klinikinėje praktikoje nustatoma steatozė. Šiuolaikinė terminologija šiai būklei — MASLD (su metaboline disfunkcija susijusi steatozinė kepenų liga). Jei procesas nepaisomas, gali išsivystyti uždegimas ir kepenų pažeidimas — MASH (steatohepatitas), vėliau formuojasi randai (fibrozė), galinti pereiti į cirozę ar piktybinį naviką.
Nematoma epidemija ir rizikos grupės
Steatozės paplitimas pasaulyje stulbinantis. Kai kuriose valstybėse kas trečias suaugęs žmogus turi riebalinę kepenų ligą; JAV duomenimis tai apie 25 % gyventojų. Liga jaunėja — pastaraisiais dešimtmečiais paplitimas vaikų tarpe ženkliai augo. Risikos grupę sudaro asmenys su antsvoriu, 2 tipo diabetu, aukštu cholesteroliu, atsparumu insulinui — tai vadinamasis metabolinis sindromas. Rečiau ligą provokuoja policistinių kiaušidžių sindromas, hipotirozė ar tam tikri vaistai.
Grėsmės nėštumo metu ir širdies paradoksas
Riebalinė kepenų liga gali komplikuoti nėštumą: hormoniniai pokyčiai didina riziką gestaciniam diabetui, preeklampsijai ir priešlaikiniam gimdymui. Tačiau paradoksalu, kad dauguma mirčių pacientų su MASLD įvyksta ne dėl kepenų nepakankamumo, o dėl širdies ir kraujagyslių ligų — infarktų ir insultų. Todėl svarbu vertinti ligą ne tik kaip kepenų problemą, bet ir kaip bendros metabolinės sveikatos klausimą.
Kaip atpažinti, diagnozuoti ir stabdyti progresavimą
Ankstyvosiose stadijose liga dažnai yra besimptomė, todėl ją galima aptikti tik profilaktiškai tiriant kepenų fermentus ar atliekant echoskopiją.
Diagnostikai naudojami kraujo tyrimai (didėjantys kepenų fermentai, trigliceridai), ultragarsinis tyrimas ir modernios elastografijos procedūros, nustatančios audinių standumą. „Stebuklingos piliulės“ nuo MASLD nėra. Vienintelis įrodytas būdas stabdyti procesą ar net atstatyti kepenų būklę yra kardinalūs gyvenimo būdo pokyčiai: svorio mažinimas, reguliari fizinė veikla, alkoholio vengimas ir subalansuota mityba, turinti mažiau sočiųjų riebalų ir cukrų.
Primename: kasdienė kava gali veikti kepenis stipriau nei atrodo. Tyrimai sieja 3–4 puodelius per dieną su mažesne cirozės ir vėžio rizika. Visgi kiekvienu atveju verta pasitarti su gydytoju ir atlikti reikalingus tyrimus — ankstyva diagnostika padeda užkirsti kelią negrįžtamiems pokyčiams.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.