Per didelis cholesterolio kiekis yra vis dažnesnė šiuolaikinės visuomenės problema, kuriai reikšmingą įtaką turi mityba, fizinis aktyvumas ir paveldimos ligos. Cholesterolis pats iš savęs nėra vien tik kenksmingas – jis būtinas hormonų sintezei, ląstelių membranų struktūrai ir kitoms organizmo funkcijoms. Tačiau svarbu atskirti didelio tankio lipoproteinus (DTL arba HDL), kurie dažnai vadinami „gera“ cholesterolio frakcija, nuo mažo tankio lipoproteinų (MTL arba LDL) – vadinamojo „blogojo“ cholesterolio. Per didelis MTL kiekis skatina aterosklerozės vystymąsi, trumpina kraujagyslių elastingumą ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Kaip susiformuoja rizika ir kodėl tai svarbu
Cholesterolio padidėjimą lemia daugybė veiksnių: paveldimumas, riebus ir prastas mitybos pasirinkimas, antsvoris, pasyvus gyvenimo būdas, rūkymas, alkoholio vartojimas bei tam tikros endokrininės ar kepenų ligos. Kai MTL dalelės kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, susidaro aterosklerotinės plokštelės, kurios siaurina spindį ir trukdo normaliai kraujotakai. Tai gali sukelti rimtas komplikacijas – nuo krūtinės anginos ir miokardo infarkto iki insulto ar periferinių arterijų ligos.
Pagrindiniai simptomai, įspėjantys apie problemą
Padidėjusio cholesterolio požymiai gali būti subtilūs arba visai neprireikšti ilgą laiką. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį į šiuos signalus: galvos svaigimas, staigūs silpnumo priepuoliai, pykinimas ar vėmimas, galvos ar kaklo regiono kraujotakos sutrikimai, spengimas ausyse, dvejinimasis akyse. Taip pat gali pasireikšti rankų ar kojų tirpimas, šalimas ar skausmas dirbant – tai gali rodyti periferinių kraujagyslių pažeidimus. Krūtinės skausmas, ritmo sutrikimai ir nuolatinis nuovargis taip pat gali būti susiję su ateroskleroze.
Tyrimai ir kada kreiptis į gydytoją
Pirmas žingsnis yra kraujo tyrimas – lipidograma (bendras cholesterolis, MTL, DTL, trigliceridai). Priklausomai nuo rizikos veiksnių, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus: karotidinių arterijų echoskopiją, EKG, ankle–brachial indeksą ar kitus vaizdo tyrimus. Jeigu jus nuolat kamuoja minėti simptomai arba šeimoje yra ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba kraujagyslių chirurgą.
Gydymas ir prevencija
Daugeliu atvejų pradinis gydymas prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių: subalansuotos mitybos (riboti sočiųjų ir transriebalų, didinti skaidulų ir sveikų riebalų – omega‑3 – vartojimą), reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, rūkymo nutraukimas ir alkoholio vartojimo mažinimas. Kai gyvenimo būdo priemonių nepakanka arba rizika yra labai didelė, skiriami medikamentai – dažniausiai statinai, kartais ezetimibas ar naujesnės klasės vaistai. Gydymo strategija parenkama individualiai, atsižvelgiant į bendrą riziką ir gretutines ligas.
Profilaktika yra paprasta, bet efektyvi: reguliariai tikrinkite lipidogramą, atkreipkite dėmesį į savo gyvenimo būdą ir nesidrovėkite pasikonsultuoti su specialistu, jei kyla abejonių. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas ženkliai sumažina rimtų komplikacijų riziką.
Jeigu jus neramina simptomai ar norite išsitirti, kreipkitės į savo gydytoją arba kraujagyslių chirurgą, kuris patars apie tolimesnius tyrimus ir gydymo galimybes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.