Kepenys dažnai vadinamos „tyliuoju organu“ — jos dirba nuolatos, sudarydamos įspūdingą biocheminių procesų tinklą, tačiau dažnai nesiunčia ankstyvų skausmo signalų. Dėl to daugelis kepenų ligų išsivysto nepastebimai, ir pirmieji aiškesni požymiai pasirodo tik tada, kai pažeidimai jau yra reikšmingi.
Sergamumo augimas ir priežastys
Pastaraisiais dešimtmečiais lėtinės kepenų ligos plinta visame pasaulyje, o tai susiję tiek su gyvenimo būdo pokyčiais, tiek su vertinimo ir diagnostikos gerėjimu. Be genetinių ar infekcinių priežasčių, didelę reikšmę turi mitybos įpročiai, antsvoris ir metaboliniai sutrikimai. Kaip pažymi specialistė Vitalija Ligeikaitė,
„Kepenų ligos atsiranda dėl įvairių priežasčių – jos gali būti paveldimos, ūminės ar lėtinės, pirminės arba susiformavusios kaip kitų ligų pasekmė.
Tačiau nemažą dalį rizikos lemia ir mūsų mityba: per mažai baltymų bei vitaminų, per daug riebaus, cholesterolio gausaus maisto ar paprasčiausi persivalgymai“, – sako V. Ligeikaitė.
Simptomų vėlyvumas ir diagnostika
Kepenų audinys neturi skausmo receptorių, todėl pažeidimai gali vystytis ilgai nesukeliant diskomforto. Dėl to būtina atkreipti dėmesį į netiesioginius požymius ir reguliariai tikrintis kraujo rodiklius, ypač esant rizikos veiksniams.
„Kepenų ligos klastingos tuo, kad ankstyvosiose stadijose dažniausiai nesukelia jokių ryškių simptomų.
Dėl to jos neretai nustatomos tik vėliau, kai kepenų pažeidimai jau būna negrįžtami. Kadangi šiame organe nėra skausmo receptorių, žmogus ilgai gali nė neįtarti, kad serga“, – aiškina medicinos mokslų daktarė.
Kepenų funkcijos ir klinikiniai požymiai
Kepenys atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų: jos neutralizuoja toksinus, sintetina baltymus, dalyvauja riebalų ir angliavandenių apykaitoje bei gamina tulžį, svarbią riebalų virškinimui. Sutrikus šiems procesams, pasireiškia įvairūs simptomai nuo nuovargio iki odos pageltimo.
„Kepenys kasdien atlieka daugybę užduočių, o viena svarbiausių – tulžies gamyba.
Per parą jos pagamina apie litrą tulžies, kuri vėliau kaupiama tulžies pūslėje. Tulžis būtina tam, kad plonojoje žarnoje galėtume suvirškinti riebalus ir pasisavinti vitaminus, ji taip pat neutralizuoja skrandžio rūgštį bei palaiko žarnyno veiklą.
Kai tulžies gamyba sutrinka, žmogų pradeda varginti įvairios bėdos: pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, sunkiau virškinamas riebesnis maistas, didėja akmenligės rizika ir net greičiau juntamas alkoholio poveikis“, – pasakoja gydytoja V. Ligeikaitė.
Nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga ir gydymo galimybės
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL) tampa vis dažnesnė ir yra glaudžiai susijusi su metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu bei nutukimu. Ankstyvos intervencijos — mitybos pokyčiai, reguliarus fizinis aktyvumas ir svorio mažinimas — gali stabdyti arba net grįžtinti ligos progresavimą.
„Lietuvoje NASKL kasmet nustatoma tūkstančiams žmonių, o Vakarų Europoje ir JAV ja serga apie ketvirtadalis gyventojų.
Vis dėlto ši būklė laikoma grįžtama, jei laiku imamasi veiksmų: keičiama mityba, mažinamas riebaus maisto, alkoholio, rafinuotų angliavandenių vartojimas, ribojami transriebalai, o racionas papildomas viso grūdo produktais, kruopomis, daržovėmis ir skaidulomis gausesniu maistu.
Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat padeda kepenims „atsikvėpti”, nes riebalai panaudojami energijai gaminti. Kepenys yra unikalus organas – jos turi gebėjimą atsistatyti, tad, įdėjus pastangų ir pakeitus gyvenseną, sveikimo tikimybė išlieka didelė“, – teigia specialistė.
Vaistai, antibiotikai ir papildoma apsauga
Vaistai gali reikšmingai paveikti kepenų funkciją. Neracionalus antibiotikų ir kitų medikamentų vartojimas didina riziką, todėl svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir vengti savarankiško gydymo. Be to, kai kurie natūralūs junginiai gali padėti mažinti žalingą poveikį.
„Neracionalus vaistų vartojimas – rimta problema, galinti skaudžiai pakenkti kepenų sveikatai.
Skaičiuojama, kad vien antibiotikai lemia apie 45 proc. visų vaistų sukeltų kepenų pažeidimų, o medikamentai apskritai sudaro trečdalį kepenų nepakankamumo priežasčių.
Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 85 metų kasdien vartoja vaistus, tačiau net 36 proc. jų nesilaiko vartojimo instrukcijų.
Kepenis gali pažeisti ne tik antibiotikai, bet ir priešgrybeliniai, priešuždegiminiai, nuo tuberkuliozės ar alergijų skirti preparatai. Riziką kelia ir vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio, depresijos, epilepsijos, psichozės, taip pat anaboliniai steroidai, hormoninė kontracepcija bei statinai.
Pagal antibiotikų vartojimą Lietuva užima dešimtą vietą Europos Sąjungoje, o tai rodo, kad gyventojai vis dar neįvertina šių medikamentų šalutinio poveikio ir dažnai netgi gydosi savarankiškai.
Retas susimąsto, kad vaistai alina kepenis, nors žinoma apie tūkstantį skirtingų preparatų, galinčių sutrikdyti jų veiklą. Laimei, tam tikri augaliniai junginiai gali padėti sušvelninti vaistų daromą žalą”, – sako medicinos mokslų daktarė.
Augalinė parama: silimarinas
Vienas tyrinėtų natūralių apsaugos būdų yra silimarinas — tikrojo margainio sėklų ekstraktas, turintis antioksidacinių savybių ir gebantis padėti kepenų ląstelėms atsistatyti. Tai papildoma priemonė, bet ji neturėtų pakeisti sveikos gyvensenos ir gydytojo rekomendacijų.
„Silimarinas – biologiškai aktyvi tikrojo margainio sėklų veiklioji medžiaga. Tai natūralus junginys, saugantis kepenų ląsteles ir padedantis joms atsinaujinti.
Silimarinas veikia kaip stiprus antioksidantas – neutralizuoja laisvuosius radikalus, nukenksmina toksinus ir apsaugo kepenis nuo jų žalingo poveikio, trukdo nuodingoms medžiagoms prasiskverbti į ląsteles.
Silimarinas jau seniai naudojamas gydant lėtines kepenų ligas – moksliniai tyrimai rodo, kad šis junginys gali beveik trečdaliu sumažinti vaistų sukeltos kepenų pažaidos riziką, stiprinti natūralius kepenų apsaugos mechanizmus ir padėti išlaikyti jų sveikatą”, – sako gydytoja V. Ligeikaitė.
Praktiškai: reguliariai tikrinkite kepenų fermentus, ribokite alkoholio ir perteklinio riebalų vartojimą, venkite be reikalo skiriamų antibiotikų ir palaikykite aktyvų gyvenimo būdą — tai pagrindiniai žingsniai kepenų sveikatai išsaugoti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.